Šiltuoju metų laiku gamta tampa mūsų antraisiais namais – ilgesni pasivaikščiojimai miškuose, iškylos parkuose ar darbai sode vilioja ištrūkti į gryną orą po ilgos žiemos. Tačiau kartu su atgimstančia gamta pabunda ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių parazitų – erkės. Šie smulkūs, iš pirmo žvilgsnio nepastebimi voragyviai, tykantys aukštesnėje žolėje, ant krūmų šakų ar drėgnuose miško paklotės lapuose, gali tapti itin rimtų ir ilgalaikių sveikatos problemų priežastimi. Nors dauguma žmonių žino apie erkių keliamus pavojus, susidūrus su realia situacija ir pastebėjus odoje įsisiurbusią erkę, dažnai apima panika. Pradedama skubėti, daromos klaidos, vadovaujamasi pasenusiais mitais, o tai gali tik dar labiau padidinti infekcijos riziką. Specialistai ir medikai nuolat pabrėžia, kad greita, rami ir, svarbiausia, taisyklinga reakcija yra esminis veiksnys, lemiantis, ar pavyks išvengti klastingų ligų. Tinkamas erkės pašalinimas sumažina patogenų patekimą į žmogaus organizmą, todėl žinoti esmines taisykles privalo kiekvienas, mėgstantis leisti laiką gamtoje.
Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos valstybių, yra padidintos rizikos zonoje, kurioje erkių platinamų ligų atvejų skaičius išlieka nuolat aukštas. Nors ne kiekviena erkė yra infekuota, rizika užsikrėsti Laimo liga ar erkiniu encefalitu yra reali ir reikalaujanti atsakomybės. Pirmosios valandos po įkandimo yra kritinės, todėl gebėjimas saugiai ir be streso pašalinti šį parazitą yra toks pat svarbus įgūdis, kaip ir mokėjimas suteikti pirmąją pagalbą susižeidus. Gydytojų patarimai, paremti mokslo ir ilgametės praktikos įrodymais, aiškiai nubrėžia ribas tarp to, kas padeda, ir to, kas gali stipriai pakenkti.
Erkių platinamos ligos ir laiko veiksnio svarba
Norint suprasti, kodėl taisyklingas erkės ištraukimas yra toks svarbus, pirmiausia reikia žinoti, su kokiais pavojais susiduriame. Erkės žmogaus organizmui pavojingos ne dėl paties įkandimo fakto, o dėl jų seilėse ir žarnyne slypinčių ligų sukėlėjų. Dvi pačios dažniausios ir pavojingiausios ligos, su kuriomis susiduriama mūsų regione, yra Laimo liga (dar vadinama Laimo borelioze) ir erkinis encefalitas. Šių ligų perdavimo mechanizmai skiriasi, todėl laiko veiksnys atlieka skirtingą, bet itin reikšmingą vaidmenį.
Laimo ligą sukelia Borrelia genties bakterijos, kurios gyvena užkrėstos erkės žarnyne. Kai erkė įsisiurbia ir pradeda maitintis žmogaus krauju, šios bakterijos palaipsniui migruoja iš erkės žarnyno į jos seilių liaukas, o iš ten patenka į žmogaus kraujotaką. Moksliniai tyrimai rodo, kad šiam procesui prireikia laiko. Paprastai bakterijoms perduoti reikia nuo 24 iki 48 valandų po to, kai erkė pradeda siurbti kraują. Būtent dėl šios priežasties, pastebėjus ir pašalinus erkę per pirmąją parą, Laimo ligos rizika drastiškai sumažėja. Tai pagrindinis argumentas, kodėl grįžus iš gamtos būtina atidžiai apžiūrėti visą kūną ir nedelsti.
Erkinio encefalito atveju situacija yra gerokai sudėtingesnė. Šią ligą sukelia virusas, kuris, skirtingai nei Laimo ligos bakterijos, kaupiasi erkės seilių liaukose. Tai reiškia, kad erkinio encefalito virusas į žmogaus organizmą patenka per pirmąsias minutes po to, kai erkė pažeidžia odą ir išskiria seiles. Nors nuo šio viruso greitas erkės ištraukimas visiškai neapsaugos, greitas pašalinimas vis tiek yra būtinas norint išvengti antrinių bakterinių infekcijų odos pažeidimo vietoje bei sumažinti Laimo ligos riziką, jei erkė nešioja abu sukėlėjus vienu metu.
Kaip taisyklingai ir saugiai ištraukti erkę: žingsnis po žingsnio
Pats svarbiausias tikslas traukiant erkę – ištraukti ją visą, nepažeidžiant jos kūno, nesuspaudžiant pilvelio ir nepaliekant galvutės odoje. Nors vaistinėse gausu įvairių specialių priemonių, skirtų erkių traukimui, klasikiškiausias ir medikų dažniausiai rekomenduojamas įrankis yra pincetas smailiais galais. Jei jo neturite, galima naudoti specialų erkių traukimo rašiklį, kilpelę ar pincetą primenančią kortelę.
Pasiruošimas procedūrai
Prieš pradedant traukti erkę, svarbu užtikrinti švarią aplinką. Kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu. Jei turite, pincetą ar kitą pasirinktą įrankį dezinfekuokite medicininiu spiritu ar specialiu dezinfekciniu skysčiu. Pasirūpinkite geru apšvietimu – erkės dažnai būna labai mažos, ypač jei tai nimfos (jaunos erkės), todėl prastas matomumas gali tapti neteisingo ištraukimo priežastimi. Jokiu būdu netepkite įkandimo vietos jokiais tepalais prieš pat procedūrą.
Traukimo eiga
- Erkės suėmimas: Paimkite smailiaveidį pincetą ir suimkite erkę kuo arčiau žmogaus odos paviršiaus. Tikslas yra suimti erkės galvutę ar burnos aparatą, o ne jos pilvelį. Jei suimsite už išsipūtusio pilvelio, rizikuojate jį suspausti ir tarsi švirkštu suleisti ligų sukėlėjus į savo kraujotaką.
- Traukimo judesys: Suėmę erkę, traukite ją tiesiai, vienodu, tolygiu judesiu į viršų, statmenai odos paviršiui. Nenaudokite staigių, trūkčiojančių judesių. Erkė į odą yra įsitvirtinusi mažais kabliukais, todėl traukti reikia tvirtai, bet kantriai, kol ji pati atleis savo gniaužtus ir išlis iš odos.
- Venkite sukiojimo: Šis punktas itin svarbus – erkės burnos aparatas neturi sriegio, todėl jokio „išsukimo“ daryti nereikia. Sukiodami erkę, labai smarkiai padidinate riziką, kad jos galvutė ar straubliukas nulūš ir liks jūsų odoje.
- Odos priežiūra ištraukus: Kai tik pašalinate erkę, įkandimo vietą kruopščiai nuplaukite šiltu vandeniu ir muilu. Po to būtina šią vietą dezinfekuoti alkoholio turinčiu skysčiu, jodu ar kitu žaizdoms skirtu antiseptiku.
- Rankų higiena: Po visos procedūros dar kartą kruopščiai nusiplaukite rankas ir dezinfekuokite naudotą įrankį.
Ką daryti su ištraukta erke?
Ištrauktos erkės nereikėtų traiškyti plikais pirštais, nes per mikroskopinius odos pažeidimus infekcija gali patekti į jūsų organizmą. Saugiausias būdas atsikratyti erkės – nuleisti ją į unitazą, įmesti į sandarų indelį su alkoholiu arba suvynioti į lipnią juostelę ir išmesti į šiukšliadėžę. Dauguma medikų nerekomenduoja vežti pačios erkės į laboratoriją tyrimams, nes net jei erkė ir buvo infekuota, tai nereiškia, kad ji spėjo perduoti ligą jums. Tikslingiau yra stebėti savo sveikatą ir simptomus.
Gydytojai įspėja: ko jokiu būdu negalima daryti
Nepaisant plačiai prieinamos informacijos, visuomenėje vis dar sklando daugybė giliai įsišaknijusių, tačiau labai pavojingų mitų apie tai, kaip reikėtų elgtis įsisiurbus erkei. Taikant liaudiškus metodus, situacija dažnai tik pabloginama. Gydytojai išskiria kelis griežtus draudimus, kurių privalu laikytis.
- Jokių aliejų, sviesto ar kitų riebalų: Tai pats gajausias mitas. Manoma, kad užtepus aliejaus, erkė pradės dusti ir pati išlįs. Iš tiesų, uždusus erkei, jos raumenys atsipalaiduoja, o prieš mirdama ji patiria stresą ir atpila savo žarnyno turinį (kartu su visomis bakterijomis) tiesiai į jūsų kraujotaką. Taip užsikrėtimo Laimo liga rizika padidėja keleriopai.
- Jokių cheminių skysčių prieš traukimą: Panašiai kaip ir su riebalais, erkės negalima tepti nagų laku, benzinu, alkoholiu ar eteriniais aliejais tol, kol ji yra odoje. Visi šie dirgikliai sukelia erkei stresą ir skatina infekuotų skysčių išskyrimą į žaizdą.
- Nedeginkite erkės: Bandymas priversti erkę pasišalinti pridegant ją degtuku ar cigarete yra ne tik neefektyvus, bet ir labai pavojingas. Jūs ne tik rizikuojate nusideginti savo odą, bet ir vėlgi išprovokuojate erkės žarnyno turinio išskyrimą į kraują. Be to, nuo karščio erkė gali tiesiog susprogti, paskleisdama užkratą aplinkoje.
- Nespauskite erkės pilvelio: Traukiant erkę plikais pirštais ar netinkamu įrankiu, labai lengva suspausti jos minkštą, kraujo prisigėrusį pilvelį. Tai veikia kaip injekcija – suspaudus pilvelį, visas jo turinys akimirksniu įšvirkščiamas į jūsų organizmą. Visada siekite suimti tik pačią erkės galvutę prie pat odos.
- Neardykite žaizdos adatomis: Jei traukiant erkę odoje liko jos galvutė ar straubliukas, nereikėtų imtis chirurginių procedūrų namų sąlygomis ir bandyti jos krapštyti nešvaria adata ar peiliuku. Taip galite įnešti antrinę bakterinę infekciją (pavyzdžiui, stafilokoką), kas sukels pūlingą uždegimą. Likusi galvutė nebepaleis naujų ligų sukėlėjų, todėl organizmas ilgainiui ją pašalins pats, kaip mažą rakštį.
Simptomai, kuriuos būtina stebėti po įkandimo
Sėkmingai pašalinus erkę, darbas nesibaigia. Labai svarbu atidžiai stebėti įkandimo vietą ir bendrą savo savijautą mažiausiai 30 dienų. Nedidelis paraudimas ir niežulys iškart po ištraukimo yra normali alerginė reakcija į erkės seiles, kuri paprastai pranyksta per kelias dienas. Tačiau yra specifinių požymių, kuriuos pastebėjus, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Vienas iš pagrindinių Laimo ligos indikatorių yra vadinamoji klajojanti eritema (Erythema migrans). Tai yra raudonas, žiedo formos dėmės pavidalo bėrimas, kuris atsiranda įkandimo vietoje ir palaipsniui plečiasi, dažnai pasiekdamas 5 centimetrų ar didesnį skersmenį. Bėrimo vidurys gali būti šviesesnis, todėl jis primena taikinį. Svarbu žinoti, kad eritema pasirodo ne iškart – paprastai ji išryškėja per 1-4 savaites po įkandimo. Pastebėjus tokį bėrimą, net jei nejaučiate jokių kitų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs antibiotikų kursą. Gydant ankstyvoje stadijoje, Laimo liga yra visiškai išgydoma.
Erkinis encefalitas pasireiškia visiškai kitaip. Pirmieji simptomai paprastai pajuntami praėjus 1-2 savaitėms po įkandimo ir labai primena gripą: pakyla temperatūra, atsiranda galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis. Ši pirmoji fazė trunka apie savaitę, po kurios seka tariamo pasveikimo periodas. Tačiau maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų po kelių dienų prasideda antroji, daug sunkesnė ligos fazė, kai virusas pasiekia smegenis ir jų dangalus. Atsiranda stiprus karščiavimas, pykinimas, vėmimas, sprando sustingimas, sąmonės sutrikimai, traukuliai. Kadangi specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra (gydomi tik simptomai), pasijutus blogai ir žinant apie buvusį erkės įkandimą, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, kad būtų išvengta sunkių komplikacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Nors medikai nuolat dalijasi informacija apie erkių keliamus pavojus, pacientams vis dar kyla daugybė praktinių klausimų. Žemiau pateikiami dažniausiai užduodami klausimai ir gydytojų atsakymai į juos, padėsiantys išsklaidyti likusias abejones.
Ką daryti, jei traukiant erkę odoje vis dėlto liko jos galvutė?
Panikuoti tikrai nereikia. Erkės galvutė odoje veikia panašiai kaip paprasta medžio rakštis. Dezinfekuokite vietą jodu ar medicininiu alkoholiu ir palikite ją ramybėje. Jūsų organizmo imuninė sistema pamažu pati išstums svetimkūnį, arba jis pasišalins kartu su atsinaujinančia oda. Svarbiausia nesiimti drastiškų priemonių draskant odą adatomis, nes taip rizikuojate sukelti pūlingą odos infekciją.
Ar ištrauktą erkę verta nešti į laboratoriją, kad patikrintų, ar ji užkrėsta?
Dauguma infekcinių ligų specialistų to nerekomenduoja. Tyrimas kainuoja, o jo rezultatai dažnai nesuteikia reikiamos naudos. Net jei laboratorija patvirtins, kad erkė turėjo Laimo ligos bakterijų, tai visiškai nereiškia, kad ji spėjo tas bakterijas perduoti jums. Gydytojai antibiotikų profilaktiškai vien dėl teigiamo erkės tyrimo neskiria – jie laukia klinikinių simptomų, tokių kaip eritema. Todėl daug protingiau yra stebėti savo organizmą, o ne pačią erkę.
Ar praėjus kelioms dienoms po įkandimo galima pasidaryti kraujo tyrimą ligoms nustatyti?
Ne, taip anksti kraujo tyrimai bus netikslūs. Žmogaus imuninei sistemai reikia laiko pagaminti specifinius antikūnus prieš ligos sukėlėją. Laimo ligos antikūnai kraujyje pradeda formuotis tik po 3-4 savaičių, o kartais net ir vėliau. Erkinio encefalito atveju antikūnai atsiranda taip pat po kelių savaičių nuo užsikrėtimo. Per anksti atliktas tyrimas parodys neigiamą rezultatą ir gali suteikti klaidingą ramybės jausmą.
Ar po erkės įkandimo galima išgerti antibiotikų profilaktiškai, kad tikrai nesusirgčiau Laimo liga?
Griežtai ne. Profilaktinis antibiotikų vartojimas be gydytojo nurodymo ir be aiškių ligos simptomų (tokių kaip klajojanti eritema) yra ne tik neefektyvus, bet ir žalingas jūsų organizmui. Antibiotikų kursas turi būti skiriamas tik tada, kai diagnozuojama liga. Be to, netinkamas vaistų vartojimas gali sukelti bakterijų atsparumą ir pakenkti jūsų žarnyno mikrobiomai.
Apsaugos priemonės: kaip sumažinti įkandimo riziką ateityje
Nors žinojimas, kaip ištraukti erkę, yra būtinas, kur kas svarbiau yra užkirsti kelią pačiam įkandimui. Prevencija yra pats efektyviausias būdas kovoti su erkių platinamomis ligomis. Ruošiantis išvykai į gamtą, ypač į miškingas vietoves ar ten, kur auga aukšta žolė, reikėtų atkreipti dėmesį į aprangą. Rinkitės šviesesnius drabužius – ant jų kur kas lengviau pastebėsite ropojančią tamsią erkę dar prieš jai pasiekiant jūsų odą. Rekomenduojama dėvėti marškinius ilgomis rankovėmis, prigludusiais rankogaliais, o kelnių galus susikišti į kojines arba batus. Tokia fizinė barjera stipriai apsunkina erkės kelią link kūno paviršiaus.
Kitas itin svarbus prevencijos žingsnis – repelentų, arba erkes atbaidančių priemonių, naudojimas. Rinkdamiesi repelentą, atkreipkite dėmesį į jo sudėtį. Patys efektyviausi purškalai yra tie, kurių sudėtyje yra DEET (N,N-dietil-meta-toluamido), ikaridino arba permetrino. Purškalu reikėtų padengti atviras kūno vietas ir viršutinius drabužius, ypač atidžiai apipurškiant batų ir kelnių sritis, kadangi erkės dažniausiai užlipa nuo žolės ant apatinės kojų dalies ir tuomet keliauja aukštyn, ieškodamos tinkamos vietos įsisiurbti. Nepamirškite, kad repelentų veikimo laikas yra ribotas, todėl ilgesnių žygių metu purškimą reikia reguliariai atnaujinti.
Grįžus namo iš gamtos, esminė taisyklė yra viso kūno apžiūra. Erkės dažniausiai ieško šiltų, drėgnų ir plonos odos vietų. Todėl ypatingą dėmesį skirkite tokioms sritims kaip paausiai, kaklas, pažastys, kirkšnys, pakinkliai, juosmens sritis ir bamba. Vaikams erkės labai dažnai įsisiurbia į plaukuotąją galvos dalį, todėl ten apžiūra turi būti ypač kruopšti. Be to, grįžus rekomenduojama nusivilkti visus drabužius, išpurtyti juos balkone ar lauke, o dar geriau – išskalbti aukštoje temperatūroje, nes erkės gali ilgai išgyventi audinių klostėse. Nuėjimas į dušą iškart grįžus taip pat padeda nuplauti dar nespėjusias įsisiurbti erkes.
Galiausiai, kalbant apie ilgalaikę prevenciją nuo pačios pavojingiausios ligos – erkinio encefalito, – vienintelis patikimas ir moksliškai pagrįstas būdas yra vakcinacija. Skiepai nuo erkinio encefalito pasižymi itin aukštu efektyvumu, siekiančiu net iki 99 procentų. Vakcinacijos schemą sudaro kelios dozės, kurias rekomenduojama pradėti skiepyti dar žiemą arba ankstyvą pavasarį, kad prasidėjus erkių aktyvumo sezonui jau būtų susiformavęs imunitetas. Nors nuo Laimo ligos skiepų vis dar nėra ir tenka pasikliauti tik fizinėmis apsaugos priemonėmis bei budrumu, apsisaugoti nuo erkinio encefalito viruso ir jo sukeliamų pražūtingų pasekmių gali kiekvienas, atsakingai žiūrintis į savo ir savo artimųjų sveikatą.
