Atėjus šaltajam metų laikui ir prasidėjus šildymo sezonui, daugelis tikisi grįžti į jaukius ir šiltus namus. Vis dėlto, neretai tenka susidurti su nemalonia staigmena – nors šildymo sistema veikia visu pajėgumu, kambariuose vis tiek vėsu, o patys radiatoriai šyla netolygiai. Jeigu palietę radiatorių pastebite, kad jo apačia yra karšta, tačiau viršus lieka drungnas ar net visiškai šaltas, greičiausiai susidūrėte su labai dažna, tačiau lengvai išsprendžiama problema – sistemoje susikaupusiu oru. Ši situacija ne tik sukelia diskomfortą, bet ir gerokai padidina šildymo išlaidas, nes sistema priversta dirbti neefektyviai, bandydama pasiekti nustatytą temperatūrą. Laimei, jums nereikia iškart kviesti brangiai apmokamo santechniko ar meistro. Radiatorių nuorinimas yra paprasta, greita ir visiškai saugi procedūra, kurią gali atlikti kiekvienas, net ir neturintis jokios patirties su santechnikos ar namų ūkio darbais. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime viską, ką reikia žinoti apie šį procesą: nuo pirmųjų problemos požymių atpažinimo iki teisingo sistemos paruošimo ir paties nuorinimo, kad jūsų namai vėl taptų šilti ir jaukūs, o šildymo sistema veiktų ekonomiškai.
Kodėl radiatoriuose kaupiasi oras ir kokie yra pagrindiniai to požymiai
Šildymo sistemos dažniausiai yra uždaros, todėl natūraliai kyla klausimas, iš kur jose apskritai atsiranda oras. Priežasčių gali būti ne viena. Dažniausiai oras į sistemą patenka kaskart, kai į ją papildomai įleidžiama naujo vandens. Vandenyje visada yra ištirpusių oro burbuliukų, kurie, vandeniui šylant, išsiskiria ir natūraliai kyla į aukščiausius sistemos taškus – dažniausiai į radiatorių viršų. Taip pat oro gali atsirasti dėl nedidelių, net plika akimi nepastebimų sistemos nesandarumų sujungimuose, per kuriuos oras pamažu įsiurbiamas į vidų, ypač kai sistema atvėsta ir joje sumažėja slėgis. Be to, senesnėse sistemose oras gali susidaryti dėl cheminių reakcijų tarp vandens ir metalinių vamzdžių bei radiatorių vidinių sienelių, kai dėl korozijos procesų išsiskiria vandenilio dujos.
Atpažinti, kad jūsų šildymo sistemai reikia pagalbos, yra gana nesudėtinga. Štai keli pagrindiniai simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Netolygus šilumos pasiskirstymas: Tai pats akivaizdžiausias ir lengviausiai pastebimas ženklas. Jei radiatoriaus viršus yra šaltas, o apačia šilta, tai tiesiogiai rodo, kad viršutinėje dalyje susikaupęs oro kamštis neleidžia karštam vandeniui pilnai užpildyti radiatoriaus tūrio.
- Neįprasti garsai: Jeigu iš radiatorių girdite burbuliavimą, kunkuliavimą, tylų švilpimą ar vandens lašėjimo ir tekėjimo garsus, tai yra patikimas indikatorius, kad vanduo sistemoje maišosi su oro burbulais ir bando rasti kelią per susidariusius kamščius.
- Ilgas patalpų šilimo laikas: Įjungus šildymą ar padidinus temperatūrą termostate, kambariai įšyla daug lėčiau nei įprastai, nors katilas ar šilumos siurblys dirba intensyviai ir eikvoja energiją.
- Bendras šilumos trūkumas patalpose: Nors šildymo sistema įjungta, namuose jaučiamas nuolatinis vėsumas, nes į aplinką atiduodamas ne visas galimas šilumos kiekis.
Pasiruošimas procedūrai: kokius įrankius ir priemones būtina turėti
Prieš pradedant bet kokius priežiūros darbus, labai svarbu tinkamai jiems pasiruošti. Nors radiatorių nuorinimas nereikalauja jokių specialių inžinerinių žinių ar sudėtingų prietaisų, turint tinkamus įrankius po ranka, procesas praeis sklandžiai, greitai ir, svarbiausia, išlaikant švarą namuose. Kad išvengtumėte bereikalingo streso ar netyčinio purvino vandens išliejimo ant grindų dangos, iš anksto susiruoškite šiuos kelis pagrindinius daiktus:
- Radiatoriaus nuorinimo raktelis: Tai nedidelis, dažniausiai metalinis įrankis su kvadratine ertme viduryje. Jį galite įsigyti vos už kelis eurus bet kurioje statybinių prekių ar ūkinių prekių parduotuvėje. Jei turite senesnio modelio radiatorius, kartais gali pakakti paprasto atsuktuvo su plokščiu antgaliu.
- Skudurėlis arba storas rankšluostis: Jo prireiks vandens lašams nuvalyti ir grindims aplink vožtuvą apsaugoti. Šildymo sistemos vanduo kartais būna juodas, purvinas ar tamsus dėl jame esančių rūdžių, todėl geriausia naudoti tokį audinį, kurio nebūtų gaila sutepti ar išmesti.
- Nedidelis indelis: Puikiai tiks tuščias jogurto indelis, mažas puodelis ar dubenėlis. Jį reikės laikyti po vožtuvu, kad surinktumėte išbėgantį vandenį, kai išeis visas oras.
- Apsauginės pirštinės: Jei radiatoriuje esantis vanduo vis dar labai karštas, pirštinės apsaugos jūsų rankas nuo netyčinio nusiplikymo ir galimo odos sudirginimo nuo nešvaraus vandens.
Kai turite visus reikiamus įrankius, rekomenduojama apgalvoti ir darbų eiliškumą. Jei gyvenate kelių aukštų name, šildymo specialistai pataria pradėti nuorinimo procesą nuo apatiniame aukšte esančių radiatorių ir pamažu judėti link viršutinių. Oras dėl savo fizikos dėsnių visada kyla į viršų, todėl toks nuoseklumas užtikrins, kad iš visos sistemos pašalinsite maksimalų oro kiekį.
Žingsnis po žingsnio instrukcija: kaip taisyklingai ir saugiai atlikti nuorinimą
Dabar, kai esate pilnai pasiruošę, galime pereiti prie paties svarbiausio etapo. Atidžiai sekite šiuos žingsnius ir visą procedūrą atliksite be jokių nesklandumų. Ši instrukcija pritaikyta standartinėms šildymo sistemoms, kurias naudoja dauguma daugiabučių ir privačių namų gyventojų.
- Išjunkite šildymo sistemą: Tai labai svarbus, nors neretai namų šeimininkų pamirštamas žingsnis. Jei jūsų namuose veikia autonominis šildymas (pavyzdžiui, dujinis katilas, kieto kuro katilas ar šilumos siurblys), prieš pradedant darbus būtinai išjunkite šildymo funkciją. Jei paliksite įjungtą cirkuliacinį siurblį, jis toliau varys vandenį ir orą per sistemą, todėl oras nespės susikaupti ramybės būsenoje radiatoriaus viršuje ir nuorinimas nebus pilnai efektyvus. Jei gyvenate daugiabutyje su centriniu šildymu, kur katilo išjungti negalite, tiesiog užsukite savo radiatoriaus termostatinį ventilį į nulinę (snaigės) padėtį ir palaukite, kol radiatorius atvės.
- Apsaugokite aplinką: Po radiatoriaus nuorinimo vožtuvu, kuris paprastai yra priešingame radiatoriaus viršutiniame gale nei termostatas, paklokite paruoštą skudurėlį ar seną rankšluostį. Taip apsaugosite grindų dangą ir sienas nuo galimo purvino vandens užtiškimo.
- Įstatykite nuorinimo raktelį: Raskite nuorinimo vožtuvą (dažniausiai tai nedidelis varžtelis su skylute centre ar šone, apsuptas metalinio žiedo) ir atsargiai į jį įstatykite raktelį. Vienoje rankoje tvirtai laikykite raktelį, o kitoje, iškart po vožtuvu, paruoškite indelį vandeniui lašams surinkti.
- Lėtai išleiskite orą: Lėtai sukite raktelį prieš laikrodžio rodyklę. Dažniausiai pakanka vos pusės ar ketvirčio apsisukimo. Tikrai nereikia atsukti ir ištraukti viso varžto – jei jį išsuksite visiškai, sistemoje esantis slėgis išmuš vandenį nevaldoma srove, ir vožtuvą įstatyti atgal bus ypač sunku, o namai bus užlieti. Vos tik šiek tiek atsuksite vožtuvą, turėtumėte išgirsti būdingą šnypštimą. Tai per mažą skylutę veržiasi išeinantis oras.
- Laukite vandens pasirodymo: Kantriai laikykite atsukto vožtuvo poziciją ir klausykitės. Kai šnypštimas pradės silpnėti, iš vožtuvo gali pradėti purkšti pavieniai vandens lašai, burbuliuoti, o galiausiai pradės tolygia srove bėgti vanduo. Tolygiai ir be pertrūkių bėgantis vanduo reiškia, kad visas oras iš to konkretaus radiatoriaus jau sėkmingai pasišalino.
- Užsukite vožtuvą: Kai tik pamatysite nuolatinę vandens srovelę be oro burbulų, nedelsdami užsukite vožtuvą sukdami raktelį pagal laikrodžio rodyklę. Būkite atidūs, tvirtai užsukite, bet nepersistenkite naudodami perteklinę jėgą – per stipriai užveržus vožtuvą, galite pažeisti trapų vidinį sriegį. Pabaigę kruopščiai nuvalykite radiatorių sausu skudurėliu.
- Patikrinkite sistemos slėgį: Jei turite nuosavą šildymo katilą, po visų namo radiatorių nuorinimo būtinai nueikite į katilinę ir pažiūrėkite į manometrą. Išleidus orą, bendras sistemos slėgis dažnai nukrenta. Pagal gamintojo rekomendacijas (dažniausiai normalus slėgis svyruoja tarp 1.0 ir 1.5 baro), papildykite sistemą vandeniu naudodami papildymo sklendę. Pabaigoje vėl įjunkite šildymą, atsukite termostatus ir po kurio laiko patikrinkite, ar radiatoriai šyla tolygiai per visą savo plotą.
Ką daryti, jeigu procedūra nepadėjo ir kambariuose vis dar šalta?
Kartais net ir po itin kruopščiai atlikto nuorinimo radiatoriai gali likti šalti arba drungni. Tai signalizuoja, kad problema yra kiek sudėtingesnė ir susijusi ne vien tik su oro kamščiais. Pirmiausia vertėtų patikrinti termostatinį ventilį. Per vasarą, kai šildymas nenaudojamas kelis mėnesius, ventilio viduje esanti metalinė ašis (vadinamas štokas) gali užstrigti nuo susikaupusių nuosėdų ar kalkių. Nuėmus termostatinę galvutę, galima atsargiai, naudojant reples, pabandyti pajudinti šį vožtuvėlį – jis turėtų laisvai spyruokliuoti judėdamas pirmyn ir atgal. Jei jis užstrigęs giliai įspaustoje padėtyje, karštas vanduo paprasčiausiai nepatenka į radiatoriaus vidų.
Kita itin dažna priežastis yra šildymo sistemos išsibalansavimas. Vanduo, pagal elementarius fizikos dėsnius, visada teka mažiausio pasipriešinimo keliu. Jei arčiausiai šilumos šaltinio (katilo) esantys radiatoriai per greitai sugeria visą karšto vandens srautą, tolimesniems namo kambariams šilumos tiesiog nebelieka, ir vanduo iki jų atkeliauja jau atvėsęs. Tokiu atveju būtina atlikti visos sistemos balansavimą, šiek tiek priveržiant grįžtamojo srauto reguliatorius (esančius radiatoriaus apačioje) arčiau katilo esančiuose radiatoriuose, kad vanduo būtų tolygiai ir proporcingai paskirstytas visiems šildymo prietaisams.
Dar viena pakankamai rimta problema – sistemoje susikaupęs purvas, rūdys ir vadinamasis „šildymo dumblas“. Jei nuorinant bėgo itin tirštas, juodas ar tamsiai rudas vanduo su smulkiomis kietosiomis dalelėmis, tai yra rimtas įspėjimas. Tokios nuosėdos ilgainiui nusėda radiatorių apačioje, užkemša plonus kanalus ir smarkiai blokuoja šilumos atidavimą. Tokioms problemoms spręsti dažniausiai prireikia kvalifikuoto specialisto pagalbos ir pilno šildymo sistemos praplovimo, naudojant specialias chemines valymo priemones bei galingus kompresorinius siurblius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip dažnai reikia atlikti radiatorių nuorinimą?
Dauguma šildymo sistemų inžinierių rekomenduoja šią procedūrą profilaktiškai atlikti bent kartą per metus, geriausia – rudens pradžioje, prieš pat prasidedant aktyviam šildymo sezonui. Tai padeda paruošti sistemą optimaliam ir stabiliam darbui visą žiemą. Taip pat nuorinimą reikėtų pakartoti bet kada, kai tik pastebite neįprastus garsus iš vamzdynų ar pajuntate, kad radiatoriai šyla netolygiai. Jei orą tenka išleisti labai dažnai, pavyzdžiui, kas kelias savaites ar net dienas, tai gali rodyti rimtesnį sistemos nesandarumą arba per mažą slėgį plėtimosi inde, ir šią problemą turėtų ištirti profesionalai.
Ar galima orą išleisti, jeigu po ranka neturiu specialaus raktelio?
Taip, daugeliu atvejų tai tikrai yra įmanoma. Naujesniuose radiatoriuose (pavyzdžiui, plieniniuose plokštiniuose) nuorinimo vožtuvai dažnai turi ne tik kvadratinę ertmę rakteliui, bet ir tiesų griovelį viduryje, todėl juos galima nesunkiai ir saugiai atsukti naudojant paprastą atviro galo plokščią atsuktuvą. Kai kurie modernūs vožtuvai netgi turi specialią plastikinę ar metalinę rankenėlę, kurią galima pasukti tiesiog pirštais. Tačiau jokiu būdu nenaudokite netinkamų ir agresyvių įrankių, tokių kaip replės, bandydami sukti plikus kvadratinius vožtuvus, nes taip galite negrįžtamai nudilinti metalo kampus, ir vėliau net su tinkamu raktu vožtuvo atsukti tiesiog nepavyks.
Ką daryti, jeigu atsukus vožtuvą neišeina nei oras, nei bėga vanduo?
Tokia situacija pasitaiko retai, bet ji yra įmanoma ir gali sukelti nemažai painiavos. Dažniausiai tai reiškia viena iš dviejų dalykų: arba sistemoje yra visiškai nukritęs slėgis, todėl nėra jokios varomosios jėgos, kuri išstumtų vandenį ar orą pro atvirą skylutę, arba pats nuorinimo vožtuvas yra visiškai užsikimšęs purvu, kalkėmis ar uždažytas dažų sluoksniu. Pirmiausia visada patikrinkite ir, jei reikia, pakelkite vandens slėgį šildymo katile. Jei slėgis manometre yra normalus, o vožtuvas vis tiek nereaguoja, gali tekti vožtuvo skylutę labai atsargiai atkimšti plona adata arba siuvimo smeigtuku. Jei ir tai nepadeda, vožtuvą reikės pakeisti nauju, tačiau tam jau reikės išleisti dalį vandens iš radiatoriaus.
Ar radiatorių nuorinimas tikrai padės sumažinti sąskaitas už šildymą?
Tikrai taip, ir tai nėra mitas. Susikaupęs oras radiatoriaus viduje veikia kaip itin efektyvus šilumos izoliatorius. Jis neleidžia karštam vandeniui cirkuliuoti ir sušildyti viso radiatoriaus metalinio paviršiaus, todėl patalpai atiduodama žymiai mažiau šilumos. Dėl šios priežasties jūsų kambario termostatas nuolat fiksuoja žemesnę temperatūrą ir reikalauja daugiau šilumos iš katilo, o pastarasis dirba gerokai ilgiau ir sunaudoja daug daugiau dujų, malkų, granulių ar elektros energijos. Pašalinus orą iš sistemos, padidėja jos šiluminis efektyvumas, kambariai greičiau ir tolygiau įšyla, katilas gali dirbti ramesniu režimu, o energijos sąnaudos susinormalizuoja. Tai ilguoju periodu tiesiogiai atsispindi jūsų mėnesinėse sąskaitose.
Praktiški sprendimai efektyviam šilumos paskirstymui namuose
Tvarkingi ir nuorinti radiatoriai yra tik viena, nors ir labai svarbi, sudedamoji dalis siekiant užtikrinti maksimalų komfortą ir finansinį ekonomiškumą šaltuoju sezonu. Net ir idealiai veikianti šildymo sistema nebus pajėgi prišildyti namų, jeigu pati šiluma bus blokuojama, sugeriama sienų arba švaistoma veltui. Vienas svarbiausių fizikos principų šildant patalpas – leisti šilumai konvekcijos būdu laisvai sklisti po visą kambarį. Dėl šios priežasties radiatorių niekuomet nereikėtų užstatyti stambiais, masyviais baldais, tokiais kaip sofos, komodos ar didžiulės spintos. Tarp radiatoriaus ir bet kokio baldo turėtų būti paliktas bent keliolikos ar keliasdešimties centimetrų tarpas laisvai oro cirkuliacijai. Taip pat rekomenduojama vengti ilgų, sunkių ir tankių naktinių užuolaidų, kurios pilnai uždengia radiatorius – tokios užuolaidos tiesiog sulaiko šiltą orą mažame tarpe tarp lango stiklo ir audinio, neleisdamos jam sklisti į likusią patalpos dalį.
Dar vienas itin praktiškas, efektyvus, bet pigus sprendimas – specialios šilumą atspindinčios folijos (šilumos ekranų) klijavimas ant sienos tiesiai už radiatorių. Ši folija, padengta blizgiu aliuminio sluoksniu, veikia kaip veidrodis – ji atspindi infraraudonuosius šilumos spindulius atgal į kambarį, neleisdama šilumai gertis į šaltas ir dažnai prasčiau izoliuotas išorines sienas. Tai ypač aktualus sprendimas senesnės statybos, nerenovuotuose ir prasčiau apšiltintuose daugiabučiuose ar privačiuose namuose.
Galiausiai, atkreipkite didelį dėmesį į tai, kaip jūs vėdinate patalpas žiemos metu. Daugelis gyventojų daro esminę klaidą palikdami langus atvertus mikroklimato režimu ilgam laikui. Tokiu būdu patalpos sienos, grindys ir baldai visiškai atšąla, o radiatoriai turi dirbti papildomu, didžiuliu pajėgumu, kad vėl atstatytų prarastą ir giliai įsigėrusią temperatūrą. Kur kas protingesnis, efektyvesnis ir šilumą tausojantis būdas – trumpas, bet labai intensyvus patalpų vėdinimas. Plačiai atidarykite langus ir sudarykite skersvėjį 5–10 minučių. Per šį trumpą laiką patalpose esantis drėgnas, užsistovėjęs oras pilnai pasikeis šviežiu, tačiau sienos, baldai ir kiti kambario paviršiai tiesiog nespės atvėsti. Taip užtikrinsite sveiką ir šviežią orą namuose, neprarasdami sunkiai ir brangiai sukauptos šilumos, o jūsų ką tik sėkmingai nuorinti radiatoriai galės lengvai palaikyti pastovią, jaukią šilumą be perteklinio energijos vartojimo.
