Šaltuoju metų laiku kiekvienas būsto savininkas susiduria su esminiu klausimu – kaip efektyviai, tvariai ir nebrangiai pasišildyti namus. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėję šilumos siurbliai oras-oras tapo vienu patraukliausių sprendimų tiek naujos statybos namuose, tiek senesnės statybos daugiabučiuose, loftuose ar net atokiose sodybose. Nors įrangos gamintojai ir pardavėjai dažnai žada stulbinantį taupumą, realybėje vartotojams labiausiai rūpi konkretūs, apčiuopiami skaičiai. Kiek tiksliai kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos šis įrenginys suvartos per mėnesį, kai už lango spaudžia stiprus šaltukas ir siaučia pūgos? Kad sausio ar vasario mėnesį gauta sąskaita už elektrą nesukeltų streso, būtina iš anksto giliai suprasti, nuo kokių aplinkybių priklauso šio įrenginio elektros sąnaudos, kaip atliekami apskaičiavimai ir, kas bene svarbiausia, kokiais praktiniais būdais kiekvienas namų ūkis gali šias išlaidas optimizuoti neaukodamas komforto.
Kaip veikia šilumos siurblys oras-oras ir kas lemia jo efektyvumą?
Skirtingai nei tradiciniai elektriniai šildytuvai, tepaliniai radiatoriai ar ventiliatoriai, kurie vieną suvartotą kilovatvalandę elektros paverčia lygiai viena kilovatvalande šilumos, oras-oras sistemos veikia visiškai kitu, termodinamikos dėsniams paklūstančiu principu. Šie įrenginiai patys šilumos tiesiogiai negamina. Jie veikia kaip šilumos perkėlimo mašinos. Net ir tuomet, kai lauke termometro stulpelis nukrenta gerokai žemiau nulio, aplinkos ore vis dar slypi didžiulis kiekis šiluminės energijos. Kompresorius, naudodamas specialų šaltnešį (freoną), sugeria šią lauko ore esančią energiją, suslegia ją padidindamas temperatūrą ir galiausiai per vidinį bloką išspinduliuoja malonią šilumą jūsų kambariuose. Visa elektros energija, kurią sunaudoja siurblys, yra skiriama ne šilumos gamybai, o tik jos pernešimo ir kompresoriaus veikimo užtikrinimui.
Inverterio technologija ir SCOP rodiklio reikšmė
Šiuolaikiniai šilumos siurbliai beveik be išimties naudoja „Inverter“ technologiją. Tai reiškia, kad įrenginio kompresorius veikia ne principu „įjungta/išjungta“, o tolygiai keičia savo galingumą priklausomai nuo realaus šilumos poreikio patalpoje. Ši technologija kardinaliai sumažina momentines elektros sąnaudas. Norint suprasti būsimas išlaidas, privalu atkreipti dėmesį į pagrindinį efektyvumo rodiklį – SCOP (sezoninis naudingo veikimo koeficientas). Jei įrenginio SCOP yra 4,6, tai reiškia, kad per visą šildymo sezoną (nuo rudens iki pavasario) sunaudojęs 1 kWh elektros energijos, siurblys vidutiniškai sugeneruoja 4,6 kWh šilumos. Būtent šis multiplikavimo efektas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šildymas oras-oras sistema atsieina kelis kartus pigiau nei šildymasis įprastiniais elektriniais prietaisais.
Detali elektros sąnaudų analizė: kiek kilovatvalandžių prireiks žiemą?
Teorija lieka teorija, kol nepradedame vertinti realių pavyzdžių. Elektros suvartojimas skiriasi drastiškai priklausomai nuo metų laiko. Įsivaizduokime vidutiniškai apšiltintą, B energetinio naudingumo klasės 60 kvadratinių metrų butą, kuriame įrengtas standartinis 3,5 kW šildymo galios oras-oras šilumos siurblys.
Vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai lauko temperatūra svyruoja tarp +5 ir +10 laipsnių šilumos, įrenginys dirba ypač lengvu ir ekonomišku režimu. Tokiomis švelniomis dienomis jis paprastai suvartoja vos nuo 3 iki 6 kWh elektros energijos per parą. Tai reiškia, kad per visą lapkričio mėnesį jūsų sąnaudos sieks tik apie 100–180 kWh.
Situacija ima sparčiai keistis atėjus tikrai žiemai. Kai už lango spaudžia -10 ar -15 laipsnių šaltis, ore esančios šiluminės energijos tankis sumažėja, todėl kompresoriui tenka dirbti žymiai intensyviau. Tomis pačiomis sąlygomis elektros suvartojimas gali išaugti iki 15–25 kWh per parą. Vadinasi, šalčiausią metų mėnesį – pavyzdžiui, sausį – toks pats šilumos siurblys gali „suvalgyti“ nuo 400 iki 600 kWh. Ir tai yra visiškai normalus, dėsningas reiškinys.
Nuo ko tiesiogiai priklauso elektros suvartojimas?
Nėra dviejų vienodų namų, todėl ir elektros skaitiklių rodmenys visur skirsis. Pagrindiniai faktoriai, didinantys arba mažinantys suvartojimą, yra šie:
- Būsto šiluminė izoliacija: Senos statybos, neapšiltintame name su senais langais šiluma tiesiogine to žodžio prasme išeina į lauką. Tokiame būste tas pats siurblys sunaudos net 2–3 kartus daugiau elektros nei moderniame, sandariame A++ klasės name.
- Jūsų asmeniniai šilumos poreikiai: Kiekvienas papildomas laipsnis, kurį nustatote pultelyje, turi kainą. Šildant patalpą iki +24 laipsnių vietoje rekomenduojamų +21, elektros sąnaudos padidėja maždaug 15–20 procentų.
- Oro sąlygos (drėgmė ir vėjas): Ne tik oro temperatūra lemia efektyvumą. Kai lauke spaudžia nedidelis šaltukas, bet ore tvyro didžiulė drėgmė, ant išorinio bloko radiatoriaus intensyviai formuojasi šerkšnas ir ledas. Dėl to siurblys turi dažniau aktyvuoti atitirpinimo (defrost) režimą, kurio metu eikvojama papildoma energija.
- Patalpų architektūra: Oras-oras sistemos efektyviausiai funkcionuoja atvirose, studijos tipo erdvėse. Jei jūsų būstas padalintas į daug mažų kambarių su uždaromis durimis, oro srautui tampa labai sunku pasiekti atokiausius kampus, todėl pagrindiniame kambaryje esantis siurblys dirbs be sustojimo.
Žiemos mėnesių sąskaitų už elektrą prognozės
Kai žinome apytikslį suvartojamų kilovatvalandžių kiekį, nesunku jį paversti eurais. Viskas priklauso nuo jūsų pasirinkto elektros tiekėjo ir turimo plano. Lietuvoje šiuo metu dažniausiai pasirenkami du variantai: fiksuotos kainos planai ir su „Nord Pool“ birža susieti dinaminiai planai.
Jei esate užsifiksavę elektros kainą ties, tarkime, 0,24 EUR už 1 kWh, matematika tampa labai paprasta. Šiltesnį gruodžio mėnesį, kai suvartosite 250 kWh, jūsų šildymo sąskaita tesieks 60 eurų. Tai ypač maža suma, lyginant su centrinio šildymo kainomis senos statybos daugiabučiuose. Tačiau jei sausis bus ekstremaliai šaltas ir suvartojimas pasieks 500 kWh, teks susimokėti 120 eurų.
Pasirinkusiems biržos planą, situacija reikalauja daugiau įsitraukimo. Žiemos metu, ypač tomis dienomis, kai spaudžia šaltis ir nepučia vėjas (todėl neveikia vėjo jėgainės), elektros kaina biržoje gali šoktelėti į neregėtas aukštumas. Tokiomis dienomis šildytis gali tapti brangu. Kita vertus, sumanus vartotojas gali pasinaudoti pigiomis naktinėmis valandomis. Išmanieji šilumos siurbliai per „Wi-Fi“ leidžia suprogramuoti veikimą taip, kad patalpos būtų intensyviai prišildomos naktį, kai elektra dažnai kainuoja centus, o brangiausiomis valandomis ryte ir vakare įrenginys pereitų į budėjimo režimą.
Svarbu paminėti, kad vis daugiau namų ūkių turi nuosavas saulės elektrines arba priklauso nutolusioms saulės elektrinėms. Tokiems vartotojams šildymas žiemą oras-oras siurbliu tampa neįtikėtinai pigus, kadangi atsiskaitoma tik už pasinaudojimą tinklais, atgaunant vasarą sukauptą energiją.
Praktiniai patarimai, kaip drastiškai sumažinti šildymo išlaidas
Net jeigu elektros kainos kyla, vartotojai turi galybę įrankių savo rankose, kuriais gali optimizuoti sistemos darbą. Žemiau pateikiami patikrinti būdai, kaip padėti šilumos siurbliui veikti taupiau:
- Nustatykite pastovią temperatūrą ir jos nekaitaliokite: Viena didžiausių vartotojų klaidų – siurblio išjungimas ryte išvykstant į darbą ir maksimalaus galingumo įjungimas vakare sugrįžus. Kai namai stipriai atvėsta, įrenginys vartoja itin brangią maksimalią galią, kad greitai atkurtų šilumą. Ekonomiškiausia yra leisti siurbliui dirbti nuolatos, dienos metu temperatūrą sumažinant vos 2–3 laipsniais.
- Reguliari filtrų higiena: Vidiniame bloke esantys tinkleliai sulaiko dulkes ir gyvūnų plaukus. Užsikimšę filtrai net iki 20 procentų sumažina oro pralaidumą. Įrenginys vargsta, ventiliatorius dirba stipriau, o šilumos atiduodama mažiau. Išplaukite šiuos filtrus po drungnu bėgančiu vandeniu bent kartą per 3–4 savaites.
- Neužblokuokite oro srauto: Nestatykite aukštų baldų, spintų ar tankių užuolaidų tiesiai priešais vidinį bloką. Šiltas oras turi laisvai cirkuliuoti ir pasiekti priešingą kambario sieną.
- Prižiūrėkite lauko bloką žiemą: Reguliariai apžiūrėkite lauko agregatą. Jei aplink jį prisnigo aukštos pusnys, atsargiai jas nukaskite. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar lauko bloko dugne nesusidarė storas ledo guzas, galintis pažeisti ventiliatoriaus mentes.
- Tinkamas ventiliatoriaus greitis: Daugelis vartotojų nustato minimalų (tylųjį) ventiliatoriaus greitį, norėdami išvengti pūtimo garso. Tačiau tokiu atveju šiluma kaupiasi tik aplink patį įrenginį. Geriausia naudoti „Auto“ režimą, kuris pats pritaikys pūtimo stiprumą ir greičiau išnešios šilumą po visą plotą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie oras-oras šildymo sistemas
Svarstant apie tokios įrangos įsigijimą, kyla daugybė praktinių klausimų. Štai išsamūs atsakymai į pačius populiariausius vartotojų nuogąstavimus.
Ar oras-oras šilumos siurblys gali tapti vieninteliu namų šildymo šaltiniu?
Tai priklauso nuo jūsų būsto energetinės klasės ir dydžio. Kompaktiškuose, naujos statybos sandariuose namuose ar renovuotuose sodo nameliuose vienas ar du tokie siurbliai puikiai aprūpina šiluma net spaudžiant -20 laipsnių speigui. Tačiau erdviuose, prastai izoliuotuose namuose tai greičiau bus papildomas šilumos šaltinis, montuojamas kartu su kieto kuro katilu ar židiniu. Reikia nepamiršti, kad ši sistema nešildo grindų ir neruošia buitinio karšto vandens prausimuisi – tam reikės atskiro elektrinio boilerio.
Ar vasaros metu įrenginį galima naudoti patalpų vėsinimui?
Taip, tai yra vienas didžiausių šios sistemos privalumų. Visi modernūs šilumos siurbliai oras-oras veikia dviem kryptimis. Vasarą užtenka pultelyje pakeisti režimą, ir sistema virsta galingu kondicionieriumi, kuris ištraukia šilumą iš patalpų ir atiduoda ją į lauką. Atkreiptinas dėmesys, kad vėsinimui sunaudojama kur kas mažiau elektros energijos nei šildymui, todėl vasarinės sąskaitos už elektrą padidėja labai nežymiai.
Kodėl žiemą įrenginys kartais nustoja šildyti ir pradeda pūsti vėsų orą?
Neišsigąskite, tai visiškai natūralus technologinis procesas, vadinamas atitirpinimu (defrost ciklu). Kai lauke šalta ir drėgna, išorinio bloko grotelės pasidengia šerkšnu. Tam, kad įrenginys neužšaltų ir neprarastų efektyvumo, jis automatiškai trumpam apverčia savo veikimą: iš patalpos paima dalį šilumos ir nusiunčia ją į lauko bloką, kad ištirpdytų ledą. Tuo metu vidinis blokas gali pūsti drungną orą arba ventiliatorius visiškai sustoja. Tai trunka vos 5–15 minučių, po kurių šildymas atsinaujina maksimaliu pajėgumu.
Ar šio įrenginio veikimas netrukdys miegoti naktį?
Šiuolaikinės technologijos leido sukurti itin tylius įrenginius. Vidutinis vidinio bloko skleidžiamas garsas siekia vos 19–23 decibelus. Tai yra tyliau nei žmogaus šnabždesys ar tylus kompiuterio ventiliatoriaus ūžesys. Lauko agregatas dirba garsiau (apie 45–52 dB), tačiau teisingai sumontuotas ant specialių antivibracinių gumų, jis neperduoda jokio rezonanso į pastato sienas, todėl viduje triukšmo nesigirdi.
Įrangos montavimo lokacijos ir vamzdyno ilgio įtaka elektros sąnaudoms
Gana dažnai pamirštama, kad sąskaitos už šildymą priklauso ne tik nuo įrenginio modelio, bet ir nuo to, kaip kokybiškai atlikti montavimo darbai. Vidinio ir lauko blokų tarpusavio atstumas atlieka labai svarbų vaidmenį. Jei variniai vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja freonas, yra itin ilgi ir nutiesti lauke be tinkamos šiluminės izoliacijos, šilumos nuostoliai trasoje yra neišvengiami. Kompresorius privalės kompensuoti šiuos nuostolius naudodamas papildomą elektrą. Rekomenduojama ieškoti sprendimų, kur trasos ilgis yra optimalus, o patys vamzdžiai kruopščiai izoliuoti profesionaliomis medžiagomis.
Be to, lauko bloko vieta kieme gali nulemti, kaip dažnai vyks jau minėti atitirpinimo ciklai. Jeigu lauko blokas sumontuotas šiaurinėje namo pusėje, kur nuolat stūgauja šalti vėjai ir nepasiekia nė menkiausias saulės spindulys, jis apšals žymiai greičiau. Idealu, kai lauko agregatas montuojamas po stogeliu, apsaugančiu nuo tiesioginio lietaus, šlapdribos ir varveklių. Kuo mažiau išorinės drėgmės pateks ant radiatoriaus, tuo retesni bus atitirpinimo ciklai ir tuo tvaresnės bus jūsų elektros sąnaudos žiemą.
Teisingos šildymo galios pasirinkimas padeda išvengti permokėjimo
Didžiulė asortimento įvairovė rinkoje atveria plačias pasirinkimo galimybes, tačiau kartu sukuria ir riziką priimti neteisingą sprendimą. Pagrindinė inžinierių akcentuojama taisyklė – sistemą reikia rinktis tiksliai pagal patalpų specifiką, nes tiek per silpnas, tiek per galingas šilumos siurblys narplios jūsų biudžetą.
Jeigu įsigysite ir sumontuosite per mažos galios įrenginį erdviame bute tikėdamiesi sutaupyti pinigų pirkimo metu, rezultatas jus nuvils. Norėdamas sušildyti didelį oro tūrį, per silpnas kompresorius visą parą veiks didžiausiomis, ekstremaliomis apsukomis. Dėl šios priežasties ne tik eksponentiškai išaugs mėnesinės elektros sąskaitos, bet ir dešimteriopai pagreitės kompresoriaus mechaninis susidėvėjimas. Įrenginio tarnavimo laikas nuo planuotų 10–15 metų gali sutrumpėti perpus.
Iš kitos pusės, permokėti ir sumontuoti itin galingą (pavyzdžiui, 7 kW) siurblį mažoje 30 kvadratinių metrų erdvėje yra ne ką geresnė idėja. Galingas įrenginys labai greitai pakels temperatūrą, todėl iškart išsijungs. Netrukus kambariui atvėsus, jis vėl galingai įsijungs. Toks ciklinis darbas (dažnas įsijungimas ir išsijungimas) yra itin nenaudingas. Pirmiausia, starto momentu kompresorius suvartoja didžiausią srovės kiekį, todėl tokie „šuoliukai“ didina sąnaudas. Antra, nuolatiniai temperatūros svyravimai patalpoje nesukuria malonaus ir vientiso komforto jausmo.
Kad skaičiai sąskaitose džiugintų, prieš atveriant piniginę būtina atlikti namų darbus. Geriausia išeitis – profesionalus šilumos nuostolių auditas. Kvalifikuoti meistrai įvertins jūsų lubų aukštį, langų plotą, orientaciją į saulės pusę bei sienų ir stogo šiluminę varžą. Tik matematiškai ir fiziškai pagrįstas sistemos parinkimas užtikrina ilgaamžiškumą, džiuginančią šilumą atšiauriausiomis žiemos dienomis ir absoliučią finansinę ramybę gaunant elektros sąskaitas.
