Mūsų organizmas yra tarsi didžiulė, sudėtinga ir nuolat kintanti ekosistema, kurioje gyvena trilijonai mikroorganizmų. Nors nuo mažens dažnai girdime, kad bakterijos yra ligų sukėlėjai, su kuriais būtina kovoti ir stengtis jų išvengti, iš tiesų didžioji dalis mūsų kūne esančių mikroorganizmų atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant gerą, pilnavertę sveikatą. Žmogaus žarnyne slypi ištisas mikro pasaulis, mokslinėje terminologijoje vadinamas mikrobioma, kuriame nuolat vyksta konkurencija tarp naudingųjų ir žalingųjų bakterijų. Būtent čia į pagalbą pasitelkiami išoriniai veiksniai bei teisingi mitybos įpročiai, galintys atkurti ir palaikyti šią trapią organizmo pusiausvyrą. Šiuolaikinio gyvenimo greitas ritmas, kasdien patiriamas psichologinis stresas, greitas ar smarkiai perdirbtas maistas bei pernelyg dažnas antibiotikų vartojimas neretai išbalansuoja šią vidinę ramybę. Dėl šių priežasčių visame pasaulyje vis garsiau, drąsiau ir išsamiau kalbama apie gerųjų bakterijų teikiamą naudą bei jų neabejotiną būtinybę kiekvieno žmogaus kasdienybėje.
Norint suprasti ilgalaikę sveiko žarnyno perspektyvą ir jos poveikį visam kūnui, būtina atsigręžti į pamatinius mūsų mitybos bei gyvenimo būdo įpročius. Tai nėra tik trumpalaikė sveikatingumo mada ar rinkodaros triukas. Tai dešimtmečius trunkantys, išsamūs medicininiai bei moksliniai tyrimai, nenuginčijamai įrodantys, kad žmogaus savijauta tiesiogiai priklauso nuo to, kas gyvena jo virškinamajame trakte. Gera žarnyno veikla nulemia ne tik sklandų ir nejuntamą virškinimą, bet ir bendrą energijos lygį, švytinčią odos būklę, svorio kontrolę bei natūralų organizmo atsparumą įvairioms sezoninėms infekcijoms ir virusams.
Kas tiksliai yra šios naudingosios bakterijos?
Terminas probiotikai kildinamas iš dviejų kalbų šaknų – lotyniško priešdėlio ir graikų kalbos žodžio, kurių junginys pažodžiui reiškia už gyvybę. Šis pavadinimas visiškai ir itin tiksliai atspindi pačią jų prigimtį ir tikslą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) probiotikus oficialiai apibrėžia kaip gyvus mikroorganizmus, kurie, kai yra vartojami atitinkamais, pakankamais kiekiais, suteikia neabejotiną naudą šeimininko, tai yra paties žmogaus, sveikatai. Paprastai tariant, tai yra gerosios, mūsų kūnui draugiškos bakterijos (o tam tikrais atvejais ir naudingosios mielės), kurios padeda visiems organams tinkamai ir harmoningai funkcionuoti.
Nors visuomenėje dažniausiai manoma, kad probiotikai egzistuoja išskirtinai tik žarnyne ir virškinimo trakte, iš tiesų jų pėdsakų ir ištisų kolonijų randama įvairiose mūsų kūno vietose: burnos ertmėje, ant veido ir kūno odos paviršiaus, kvėpavimo takuose, plaučiuose bei šlapimo ir lyties organų sistemose. Vis dėlto, pati didžiausia, tankiausia ir visam kūnui svarbiausia jų koncentracija yra būtent storojoje žarnoje. Šios gerosios bakterijos nuolat ir aktyviai konkuruoja su patogeniniais, ligas sukeliančiais mikrobais dėl maisto medžiagų bei erdvės žarnyno gleivinėje. Taip jos užkerta kelią ligų vystymuisi, neleidžia daugintis infekcijoms ir sukuria apsauginį skydą, veikiantį visą parą.
Kaip gerosios bakterijos palaiko optimalią sveikatą?
Šiuolaikinė mokslo ir medicinos bendruomenė kasmet, pasitelkusi naujausias technologijas, atranda vis naujų stebėtinų faktų apie tai, kaip giliai ir stipriai mikrobioma veikia bendrą žmogaus fiziologiją ir net psichologiją. Jų veikimo mechanizmas nėra paprastas ar vienpusis – jis apima itin platų spektrą biologinių procesų, kurie daro tiesioginę įtaką beveik kiekvienai mūsų kūno ląstelei.
Virškinimo trakto apsauga ir sklandumas
Neabejotinai, viena iš pagrindinių ir pačių geriausiai žinomų probiotikų funkcijų yra virškinimo procesų gerinimas bei optimizavimas. Kai žmogaus žarnyne drastiškai sumažėja gerųjų bakterijų kiekis, prasideda būklė, vadinama disbioze. Ši būklė kasdienybėje pasireiškia tokiais sekinančiais ir nemaloniais simptomais kaip nuolatinis pilvo pūtimas, skausmingi spazmai, ūmus viduriavimas, lėtinis vidurių užkietėjimas ar net sunkus dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Probiotikai padeda žmogaus kūnui efektyviai skaidyti sudėtingus angliavandenius bei skaidulas, kurių mūsų skrandis pats nesugeba visiškai suvirškinti. Šio skaidymo proceso metu gerosios bakterijos gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis. Šios rūgštys atlieka dvigubą darbą: jos ne tik intensyviai maitina pačias žarnyno sienelių ląsteles, užtikrindamos jų regeneraciją, bet ir efektyviai slopina uždegiminius procesus visame organizme.
Imuninės sistemos tvirtovė
Daugelį žmonių vis dar stebina faktas, kad net apie 70 iki 80 procentų viso žmogaus imuninės sistemos pajėgumo yra sutelkta būtent žarnyne. Gerosios bakterijos veikia kaip nenuilstantys imuniteto treneriai – jos nuolat stimuliuoja organizmą, skatina natūralių antikūnų gamybą ir aktyvuoja specifines imunines ląsteles, tokias kaip makrofagai ir T-limfocitai. Palaikydami storą, nepralaidų ir sveiką žarnyno gleivinės barjerą, probiotikai fiziškai neleidžia žalingiems aplinkos toksinams, maisto alergenams ir pavojingiems patogenams iš žarnyno prasiskverbti į kraujotaką. Tai praktiškai reiškia, kad žmogus, turintis gausią ir subalansuotą mikrobiomą, tampa kur kas atsparesnis kasdieniams peršalimams, gripui, įvairiems virusams bei netgi pavasarinėms ar maistinėms alergijoms.
Maistinių medžiagų įsisavinimas ir vitaminų gamyba
Sveika mityba yra bevertė, jei organizmas nesugeba iš jos pasisavinti reikalingų statybinių medžiagų. Visiškai neužtenka vien tik valgyti brangų, ekologišką ar kokybišką maistą – mūsų kūnas privalo sugebėti iš jo maksimaliai išgauti maistines medžiagas. Šiame procese probiotikai atlieka visiškai lemiamą ir nepakeičiamą vaidmenį, ypač kai kalbama apie tokių mikroelementų kaip kalcis, geležis, cinkas bei magnis įsisavinimą. Negana to, tam tikros specifinės bakterijų rūšys pačios aktyviai sintezuoja mums gyvybiškai svarbius elementus ir vitaminus. Jos gamina K vitaminą, kuris atsakingas už sveiką kraujo krešėjimą ir kaulų stiprumą, bei ištisą kompleksą B grupės vitaminų (įskaitant B12, folio rūgštį ir biotiną), kurie yra kritiškai svarbūs nervų sistemos veiklai, energijos gamybai bei ląstelių atsinaujinimui.
Pagrindinės probiotikų padermės ir jų unikalios savybės
Labai svarbu suprasti, kad toli gražu ne visos gerosios bakterijos yra vienodos ar atlieka tas pačias užduotis. Mokslininkai mikrobiomą klasifikuoja į gentis, rūšis ir padermes. Skirtingos probiotikų rūšys žmogaus organizme veikia kaip skirtingų sričių specialistai. Panašiai kaip vitaminai – vitaminas C akivaizdžiai skiriasi nuo vitamino D savo atliekamomis funkcijomis, taip pat reikšmingai skiriasi ir įvairių bakterijų teikiama nauda bei terapinis poveikis.
- Lactobacillus: Tai bene pati populiariausia, plačiausiai ištirta ir dažniausiai žmogaus žarnyne bei maiste sutinkama probiotikų gentis. Jos atstovų labai gausu kokybiškame jogurte, kefyre ir kituose tradiciniuose fermentuotuose maisto produktuose. Šios bakterijos yra ypač ir neįkainojamai naudingos tiems žmonėms, kurie sunkiai toleruoja pieno cukrų – laktozę, nes jos pačios natūraliai gamina laktazės fermentą, skaidantį šį cukrų. Taip pat šios genties bakterijos puikiai kovoja su ūmiu viduriavimu ir padeda greitai atstatyti suniokotą žarnyno florą po sunkių ligų.
- Bifidobacterium: Šios specifinės rūšies bakterijos pačios pirmosios apgyvendina naujagimių žarnyną ir natūraliai dominuoja žmogaus storojoje žarnoje visą gyvenimą. Būtent jos labiausiai padeda palengvinti ir sušvelninti dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) sukeliamus varginančius simptomus, stiprina žarnyno sienelių vientisumą ir ypač efektyviai apsaugo nuo žalingų bakterijų, mielių bei grybelių (pavyzdžiui, Candida) dauginimosi ir išbujojimo.
- Saccharomyces boulardii: Nors techniniu ir biologiniu požiūriu tai visai nėra bakterija, o natūralių mielių atmaina, medicinoje ji pripažįstama ir veikia kaip itin galingas, gydomasis probiotikas. Ji yra neįtikėtinai efektyvi gydant infekcinį, ūmų viduriavimą arba viduriavimą, kuris buvo sukeltas ilgalaikio ar labai stiprių antibiotikų vartojimo. Be to, šios mielės padeda kovoti su Heliobacter pylori bakterija skrandyje.
- Streptococcus thermophilus: Nors pavadinimas skamba mediciniškai grėsmingai, ši konkreti padermė yra visiškai saugi ir itin naudinga. Ji tradiciškai ir dažniausiai naudojama pramoninėje pieno produktų bei sūrių fermentacijoje. Žmogaus organizme ji palengvina laktozės virškinimą, padeda skaidyti sudėtingus baltymus ir gali žymiai sumažinti virškinamojo trakto spazmus bei uždegimus.
Natūralūs maisto produktai, praturtinti gerosiomis bakterijomis
Pats geriausias, natūraliausias ir ilgalaikiškiausias būdas palaikyti sveiką mikrobiomos balansą – nuosekliai, kasdien integruoti natūralių probiotikų turinčius produktus į savo mitybos racioną. Geras fermentuotas maistas yra pagrindinis ir seniausias šių gyvybiškai svarbių mikroorganizmų šaltinis, kuris buvo ypač vertinamas ir naudojamas įvairiose pasaulio kultūrose šimtus ir net tūkstančius metų, dar gerokai prieš atsirandant moderniai medicinai.
- Tradicinis natūralus jogurtas. Tai turbūt vienas geriausiai atpažįstamų ir lengviausiai prieinamų probiotikų šaltinių, gaminamas iš pasterizuoto karvės, ožkos ar avies pieno, kuris vėliau atsakingai fermentuojamas gyvomis pieno rūgšties bakterijomis. Kad gautumėte realią naudą, labai svarbu parduotuvėje atidžiai skaityti etiketes ir rinktis tik natūralų jogurtą be jokio pridėtinio cukraus, dirbtinių saldiklių ar kvapiklių, ir būtinai su aiškiu užrašu, jog produkte yra gyvų ir aktyvių kultūrų.
- Kefyras. Tai lengvai putojantis, silpnai rūgštus fermentuotas pieno gėrimas, istoriškai kilęs iš atšiauraus Kaukazo kalnų regiono. Dėl savo išskirtinai turtingos, sudėtingos sudėties ir vadinamojo „kefyro grybo“ (simbiotinės bakterijų ir mielių kolonijos) ypatybių, dietologų jis dažnai laikomas netgi pranašesniu probiotikų šaltiniu nei klasikinis jogurtas. Kefyre aptinkamas kur kas įvairesnis ir platesnis gerųjų bakterijų bei naudingųjų mielių spektras, galintis kolonizuoti žarnyną ilgalaikei perspektyvai.
- Rauginti kopūstai. Lietuviams nuo seno puikiai pažįstamas ir artimas produktas. Tai ne tik ypatingai pigus ir geras probiotikų šaltinis, bet ir tikra natūralių vitaminų C, B, provitamino A bei vitamino K bomba. Perkant raugintus kopūstus ar jų sultis, gyvybiškai svarbu rinktis tik nepasterizuotus, šaldytuvuose ar statinėse laikomus produktus. Pasterizacijos procesas (aukštos temperatūros kaitinimas pramoniniu būdu) negrįžtamai sunaikina visas tas naudingas gyvas gerasias bakterijas, palikdamas tik skaidulas.
- Kimči (Kimchi). Tai tradicinis, labai populiarus korėjietiškas aštrus raugintų daržovių patiekalas, kurio pagrindą dažniausiai, bet ne visada, sudaro traškūs Pekino kopūstai, sumaišyti su česnaku, imbieru ir aitriosiomis paprikomis. Ilgo fermentacijos proceso metu jame prisiveisia gausybė Lactobacillus kimchii bei kitų specifinių pieno rūgšties bakterijų, kurios aktyviai stiprina virškinimą ir skatina tulžies išsiskyrimą.
- Kombuča (Kombucha). Tai specifiniu būdu fermentuotas, natūraliai gazuotas juodosios arba žaliosios arbatos gėrimas. Jo gamyboje naudojama ypatinga simbiotinė bakterijų ir mielių kultūra, dažnai vadinama SCOBY (angl. Symbiotic Culture Of Bacteria and Yeast). Šis probiotinis gėrimas šiuo metu neįtikėtinai sparčiai populiarėja visame pasaulyje tiek dėl savo gaivaus, unikalaus skonio, tiek dėl gausybės antioksidantų bei virškinimą tonizuojančių savybių.
- Miso pasta, natto ir tempė (Tempeh). Tai tūkstantmetės tradicijos japoniški ir indonezietiški fermentuotų sojų pupelių produktai. Šilta pusryčių Miso sriuba yra kone tobulas, švelnus būdas iš pačio ryto papildyti organizmą probiotikais. Tuo tarpu tempė dažnai kulinarijoje naudojama kaip ypatingai maistinga, tekstūruota alternatyva mėsai, turinti savyje didžiulę gausybę augalinių baltymų, skaidulų ir gerųjų bakterijų, kurios pagerina žarnyno motoriką.
Nematomas ryšys: žarnynas ir psichologinė gerovė
Vienas iš pačių netikėčiausių, labiausiai intriguojančių ir reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio pasaulinių mokslinių atradimų yra taip vadinama žarnyno ir smegenų ašis (angl. gut-brain axis). Tai ypač greitas, tiesioginis, abipusis biocheminis bei nervinis ryšio kanalas, jungiantis jūsų virškinimo traktą ir centrinę nervų sistemą smegenyse. Neuromokslininkai ir gastroenterologai vis dažniau, matydami atliekamų tyrimų rezultatus, žmogaus žarnyną pagrįstai vadina antraisiais smegenimis, ir tam yra ypač svarių, mediciniškai patvirtintų priežasčių.
Nuostabu yra tai, jog apytiksliai net apie 90 procentų viso organizmo serotonino – svarbiausio neuromediatoriaus, liaudyje romantiškai vadinamo tiesiog laimės hormonu, kuris tiesiogiai reguliuoja mūsų nuotaiką, kokybišką miegą, skausmo suvokimą ir sveiką apetitą – yra pagaminama ne kur kitur, o būtent žarnyne. Šį sudėtingą procesą tiesiogiai valdo ir atlieka ten gyvenančios mikrobiomos bakterijos. Naujausi klinikiniai tyrimai įtikinamai rodo, kad reguliarus, kryptingas probiotikų vartojimas gali reikšmingai padėti sumažinti chroniško nerimo, kasdienio streso, panikos atakų ir netgi lengvos ar vidutinės depresijos simptomus. Kai sutrinka natūrali žarnyno mikrofloros pusiausvyra, neišvengiamai kinta ir hormonų bei neuromediatorių sintezės kiekiai. Dėl to žmogus gali staiga pradėti jausti nepaaiškinamą lėtinį nuovargį, emocinį dirglumą, motyvacijos kritimą bei koncentracijos stoką darbe. Todėl šiandien drąsiai galima teigti, jog tvirta psichologinė sveikata ir ramybė prasideda toli gražu ne tik žmogaus galvoje ar psichoterapeuto kabinete, bet ir jo kasdienės mitybos lėkštėje.
Kada mitybos neužtenka: kada verta atsigręžti į maisto papildus
Nors iš prigimties idealiausia ir natūraliausia visas kūnui reikalingas medžiagas bei bakterijas gauti iš subalansuoto, naminio, pilnaverčio maisto, šiuolaikinio žmogaus gyvenimo realijos dažnai reikalauja greitesnės ir labiau koncentruotos papildomos pagalbos. Egzistuoja keletas specifinių, kritinių situacijų, kuomet aukštos kokybės probiotikų maisto papildų (kapsulių ar miltelių forma) vartojimas tampa ne šiaip rekomenduotinas, bet ir gyvybiškai svarbus siekiant išvengti didesnių komplikacijų.
Pirmoji ir pati svarbiausia priežastis, kurią akcentuoja visi medikai – antibiotikų kursas. Nors antibiotikai yra genialūs, gyvybes tūkstančiais gelbstintys vaistai, kovojantys su pavojingomis infekcijomis, jie turi vieną didelį trūkumą – jie neskiria naudingų, gerųjų bakterijų nuo blogųjų, ligas sukeliančių mikrobų, todėl veikdami organizmą sunaikina jas visas iš eilės, palikdami žarnyną tarsi tuščią dykumą. Dėl šios priežasties pacientams labai dažnai pasireiškia poantibiotikinis viduriavimas, grybelinės infekcijos ir kardinaliai nusilpsta bendras imunitetas. Kokybiškų, tinkamų probiotikų vartojimas jau paties gydymo metu (privaloma taisyklė – darant bent 2–3 valandų pertrauką po antibiotiko tabletės išgėrimo) ir ypač kelias savaites po jo baigimo, padeda nepalyginamai greičiau atkurti prarastą mikroflorą ir išvengti disbiozės padarinių.
Aukštos koncentracijos probiotikų papildai taip pat yra ypač naudingi aktyviai ruošiantis atostogoms bei kelionėms į egzotiškas šalis – jie iš anksto paruošia skrandį kitokiam maistui ir efektyviai padeda išvengti taip vadinamo keliautojų viduriavimo. Jų prireikia sveikstant po sunkių virškinamojo trakto virusinių ar bakterinių infekcijų (pavyzdžiui, roto ar noro virusų). Be to, atėjus rudeniam ir žiemiškam sezonui, probiotikai gali padėti norint greitai sustiprinti imuninę apsaugą. Neretai papildai tampa pagrindiniu ginklu ir kompleksiniame gydyme, kai kovojama su lėtinėmis, uždegiminėmis odos problemomis, tokiomis kaip rožinė, atopinė egzema ar suaugusiųjų aknė, kurios labai dažnai išoriškai atspindi giliai viduje, žarnyne vykstančius slaptus uždegimus bei toksinų perteklių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie probiotikus
Ar gerasias bakterijas galima ir saugu vartoti absoliučiai kiekvieną dieną?
Taip, atsakymas yra vienareikšmiškas – daugumai sveikų vaikų ir suaugusiųjų kasdienis probiotikų vartojimas, ypač jei organizmas juos gauna harmoningai, per įvairų natūralų fermentuotą maistą, yra visiškai saugus ir netgi labai mediciniškai rekomenduojamas. Tai veikia kaip prevencija, padedanti kasdien palaikyti stabilią ir pastovią žarnyno mikrobiomos harmoniją. Jei nusprendėte profilaktiškai vartoti koncentruotus papildus ypač ilgą laiką, pravartu karts nuo karto periodiškai keisti perkamus produktus ar skirtingas bakterijų padermes. Taip elgiantis užtikrinama, kad organizmas gautų kuo įvairesnės, kompleksiškesnės naudos ir žarnyne įsikurtų skirtingos bakterijų kolonijos, atliekančios skirtingas funkcijas.
Kuo iš esmės skiriasi probiotikai nuo prebiotikų?
Nors šie du moksliniai terminai skamba labai panašiai ir dažnai painiojami, jie apibūdina visiškai skirtingus, tačiau vienas be kito sunkiai funkcionuojančius dalykus. Kaip jau minėjome, probiotikai yra pačios gyvosios ląstelės, bakterijos ir mikroorganizmai, kurios darbuojasi mūsų kūne ir suteikia apčiuopiamą naudą sveikatai. Tuo tarpu prebiotikai yra specifinės, žmogaus skrandžio nevirškinamos maistinės skaidulos bei angliavandeniai, kurie nukeliauja tiesiai į storąją žarną ir ten tarnauja kaip prabangus maistas tiems patiems probiotikams. Natūralių prebiotikų ypač gausu šviežiuose česnakuose, svogūnuose, poruose, žaliuose bananuose, smidruose, cikorijos šaknyje, avižose ir obuolių žievelėse. Norint pasiekti maksimalių, džiuginančių rezultatų, visada labai svarbu savo mityboje užtikrinti taip vadinamą sinbiotinį efektą – vartoti ir pačias gerasias bakterijas, ir užtikrinti, kad joms netrūktų reikalingo, kokybiško maisto, be kurio jos negalėtų daugintis ar tiesiog žūtų.
Ar pradėjus staiga vartoti gerasias bakterijas gali pasireikšti koks nors šalutinis poveikis?
Nors probiotikai yra natūralūs ir saugūs, vis dėlto pačiomis pirmosiomis aktyvaus probiotikų (ypač didelės koncentracijos papildų pavidalu) vartojimo dienomis kai kurie, jautresnį skrandį turintys žmonės gali patirti lengvą ir trumpalaikį šalutinį poveikį. Dažniausiai tai būna nežymus pilvo pūtimas, padidėjęs dujų kaupimasis, skrandžio gurgėjimas ar laikini, streso nesukeliantys tuštinimosi pokyčiai. Tai nereikšminga ir visiškai natūrali, adekvati organizmo fizinė reakcija į intensyviai besikeičiančią, persitvarkančią žarnyno mikroflorą bei prasidėjusią kovą su blogosiomis bakterijomis. Tokie diskomforto simptomai paprastai praeina visiškai savaime per kelias pirmąsias dienas ar savaitę, kai asmeninė mikrobioma adaptuojasi prie naujų gyventojų ir atranda naują balansą. Tačiau, jei minėti simptomai yra ypač stiprūs arba tęsiasi ilgiau nei porą savaičių, rekomenduojama šiek tiek sumažinti dienos dozę arba dėl visa ko pasitarti su savo šeimos gydytoju ar kompetentingu sveikatos priežiūros specialistu.
Kaip teisingai ir saugiai laikyti šiuos produktus namų sąlygomis, kad jie neprarastų savo veiksmingumo?
Reikia niekada nepamiršti fakto, jog kadangi tai yra gyvi, jautrūs biologiniai organizmai, jie yra labai imlūs ekstremaliems aplinkos veiksniams – dideliam karščiui, tiesioginiams saulės spinduliams, deguoniui ir perteklinei drėgmei. Daugelį tradicinių, senesnės kartos probiotikų papildų gamintojai griežtai rekomenduoja laikyti tik šaldytuve, kad bakterijos išliktų ramybės būsenoje ir nežūtų anksčiau laiko. Tačiau šiuolaikinės medicinos inovacijos ir pažangios technologijos šiandien leidžia pagaminti specialias, atsparias liofilizuotas (kitaip tariant – giliame šaltyje džiovintas) bakterijas. Taip pat masiškai naudojamos specialios enterinės kapsulės, patikimai apsaugančios naudingą turinį nuo stiprios skrandžio rūgšties poveikio. Tokie modernūs papildai be jokių problemų gali būti saugiai laikomi tiesiog kambario temperatūroje, spintelėje ar rankinėje kelionės metu. Dėl šių skirtumų visuomet būtina ir labai svarbu atidžiai perskaityti ir tiksliai sekti paties gamintojo pateiktus nurodymus, atspausdintus ant konkrečios produkto pakuotės.
Tinkamas probiotikų pasirinkimas pagal jūsų organizmo siunčiamus signalus
Galiausiai, pats svarbiausias aspektas, kurį verta įsidėmėti – kiekvieno asmens, kiekvieno iš mūsų žarnyno mikrobioma yra absoliučiai tokia pat asmeniška, išskirtinė ir unikali, kaip ir žmogaus pirštų atspaudai ar DNR kodas. Tai, kas atneša tiesiog tobulus, greitus rezultatus jūsų draugui ar artimam šeimos nariui, toli gražu nebūtinai duos tokį patį teigiamą efektą jūsų asmeniniam kūnui. Rinkdamiesi, kaip ir kuo geriausiai praturtinti savo asmeninį žarnyną gerosiomis bakterijomis, visų pirma turėtumėte sustoti ir atidžiai įsiklausyti į savo kūną bei suprasti jo poreikius. Jeigu jus nuolatos vargina sunkumas po kiekvieno gausesnio valgio, dažnas, skausmingas pilvo pūtimas vakarop arba nenumaldomai dažnai kimba peršalimo ligos bei pastebite, jog stipriai susilpnėjęs jūsų imunitetas – jūsų organizmas pakankamai akivaizdžiai ir garsiai signalizuoja apie neatidėliotinos pagalbos poreikį savo vidinėje ekosistemoje.
Jei vis dėlto nusprendėte rinktis greitesnį kelią – vaistinės siūlomus maisto papildus, visada atkreipkite dėmesį į etiketėje nurodytą KSV (kolonijas formuojančių vienetų) skaičių. Tai esminis kokybės rodiklis, parodantis, koks tikslus kiekis milijardais gyvų bakterijų yra vienoje dozėje, kapsulėje ar miltelių pakelyje. Kasdienei, lengvai profilaktikai dažniausiai pilnai pakanka preparatų, turinčių nuo 1 iki 10 milijardų KSV, tuo tarpu siekiant spręsti rimtesnes sveikatos problemas, gydant DŽS ar atstatant mikroflorą po ilgo, agresyvaus gydymo antibiotikais, jums gali prireikti ir terapinių dozių – 50 milijardų ar netgi dar didesnio kiekio KSV. Ne ką mažiau svarbus nei skaičius yra ir pačių padermių įvairovės faktorius. Plataus spektro, kompleksiniai produktai, kurių sudėtyje yra mažiausiai penkių ar dešimties skirtingų rūšių laktobakterijų, bifidobakterijų ir naudingųjų mielių kombinacija, beveik visada veikia kur kas efektyviau ir plačiau nei paprasti, vos vieno tipo bakterijų turintys, baziniai papildai.
Nepaisant to, kokį preparatą bepasirinktumėte, mitybos srityje visuomet turėtumėte siekti spalvų bei skonių įvairovės. Kasdien drąsiai eksperimentuokite virtuvėje, įtraukdami anksčiau nebandytus ar tradicinius raugintus produktus į savo kasdienius šeimos receptus. Sąmoningai mažinkite pramoniniu būdu smarkiai perdirbto, greito maisto bei paslėpto pridėtinio cukraus kiekį savo dienos racione, nes būtent cukrus yra pats geriausias kuras, maitinantis blogąsias, žalingas bakterijas bei uždegiminius procesus. Taip pat būtinai užtikrinkite, jog suvartojate pakankamą natūralių skaidulų kiekį iš daržovių, sėklų ir pilno grūdo produktų. Šis kompleksinis, atsakingas, holistinis požiūris į savo mitybą ir virškinimo traktą be jokios abejonės jau labai greitai atneš ryškių, teigiamų pokyčių jūsų bendrai fizinei ir emocinei savijautai. Tai suteiks kur kas daugiau gyvybinės energijos kasdieniams darbams, padės sureguliuoti svorį ir užtikrins, kad išlaikysite tikrai stiprų, atsparų aplinkos veiksniams organizmą ištisus metus, nepriklausomai nuo besikeičiančių sezonų ar gyvenimo iššūkių.
