Radioterapijos gydymas yra vienas iš dažniausiai taikomų metodų kovojant su vėžiu. Naudojant aukštos energijos spinduliuotę, siekiama sunaikinti ar sustabdyti piktybinių ląstelių dauginimąsi. Nors šis gydymas plačiai taikomas ir efektyvus, daugelis pacientų neretai susiduria su klausimu – kiek laiko trunka radioterapijos kursas ir nuo ko priklauso jo trukmė? Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu suprasti daugybę veiksnių, kurie lemia gydymo planą, intensyvumą ir dažnumą.
Ką reiškia radioterapija?
Radioterapija – tai gydymo metodas, kai naudojama jonizuojančioji spinduliuotė tam, kad būtų sunaikintos vėžinės ląstelės arba sustabdytas jų augimas. Gydymo metu spinduliuotė yra nukreipiama labai tiksliai į naviką, stengiantis kuo mažiau paveikti sveikus audinius. Ši terapija gali būti taikoma kaip pagrindinis gydymo būdas, kartu su chemoterapija ar chirurgija, arba siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Radioterapijos rūšys
Radioterapija nėra vienoda visiems pacientams. Skiriamos kelios pagrindinės jos rūšys:
- Išorinė spindulinė terapija – kai spinduliuotės šaltinis yra išorėje, o spinduliai nukreipiami į naviką iš specialaus aparato.
- Vidinė spindulinė terapija (brachiterapija) – kai radioaktyviosios medžiagos įterpiamos tiesiai į audinius ar šalia jų.
- Sisteminė radioterapija – kai radioaktyviosios medžiagos patenka į visą organizmą, dažniausiai per injekciją ar gėrimą, kad veiktų iš vidaus.
Kiekvienas metodas turi savų ypatumų ir gali būti taikomas priklausomai nuo vėžio tipo, stadijos, vietos ir paciento būklės. Šie aspektai tiesiogiai veikia gydymo trukmę.
Nuo ko priklauso radioterapijos gydymo trukmė?
Radioterapijos kursas nėra vienodas visiems pacientams. Jo trukmė gali labai skirtis ir priklauso nuo kelių svarbių veiksnių:
- Vėžio tipas ir stadija. Skirtingi vėžio tipai reikalauja skirtingos spinduliuotės dozės ir gydymo intensyvumo. Pavyzdžiui, ankstyvos stadijos prostatos vėžys gali būti gydomas keletą savaičių, o pažengusio stadijos galvos ir kaklo augliai gali reikalauti ilgesnio kurso.
- Gydymo tikslas. Jei radioterapija taikoma siekiant visiškai sunaikinti naviką, kursas paprastai būna ilgesnis. Kai tikslas – palengvinti simptomus, gydymas gali būti trumpesnis ir mažesnės dozės.
- Paciento bendra sveikatos būklė. Jei organizmas silpnesnis ar yra gretutinių ligų, gydymo grafikas gali būti koreguojamas.
- Terapijos technologija. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip IMRT (intensyvumo moduliuota radioterapija) ar stereotaktinė radioterapija, leidžia tiksliau taikyti spinduliuotę, todėl kartais kursai būna trumpesni, bet intensyvesni.
Vidutinė radioterapijos trukmė
Paprastai išorinė radioterapija trunka nuo vienos iki aštuonių savaičių. Dažniausiai gydymas atliekamas penkis kartus per savaitę, kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius. Viena sesija dažniausiai trunka vos 10–30 minučių, iš kurių pati spinduliuotės ekspozicija užtrunka kelias minutes.
Brachiterapijos kursas dažnai būna trumpesnis – gali užtekti viena ar kelios sesijos, priklausomai nuo metodo. Sisteminei radioterapijai laikas taip pat priklauso nuo naudojamos medžiagos ir organizmo reakcijos.
Ką pacientas turėtų žinoti apie gydymo eigą?
Radioterapijos planavimas yra itin kruopštus procesas. Prieš gydymą atliekami tyrimai, tiksliai nustatoma naviko vieta ir forma, apskaičiuojamos spinduliuotės dozės. Pacientui gali būti pažymėtos specialios žymės ant odos, kad kiekvienos sesijos metu būtų užtikrintas tikslus spinduliuotės krypties sutapimas.
Terapijos metu pacientas nejaučia skausmo, tačiau laikui bėgant gali pasireikšti šalutiniai poveikiai: nuovargis, odos paraudimas, gleivinės sudirginimas ar laikinas plaukų slinkimas švitinamoje srityje. Šie simptomai paprastai išnyksta pasibaigus kursui arba po kelių savaičių.
Veiksniai, galintys prailginti gydymo laiką
Radioterapijos trukmė kartais gali pailgėti dėl nenumatytų priežasčių. Jas svarbu aptarti su gydymo komanda. Galimi atvejai:
- Techninės priežastys – aparatinės įrangos priežiūra ar pertraukos dėl kalibracijos.
- Paciento sveikatos būklės svyravimai – kai dėl šalutinio poveikio ar kitų sveikatos problemų reikia kelių dienų poilsio.
- Gydymo plano korekcijos – kai radiologai pastebi, jog reikia tikslinti spinduliuotės kryptį ar dozę.
Kaip pacientas gali pasiruošti gydymui?
Tinkamas pasiruošimas gali padėti lengviau ištverti gydymą ir sumažinti diskomfortą. Štai keli naudingi patarimai:
- Laikykitės gydytojo nurodymų dėl mitybos ir poilsio.
- Venkite smarkaus saulės poveikio švitinamoje srityje.
- Naudokite švelnias, gydytojo rekomenduotas odos priežiūros priemones.
- Nepamirškite psichologinės paramos – pokalbis su artimaisiais ar psichoterapeutu gali padėti lengviau susidoroti su emociniais iššūkiais.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar radioterapijos metu skauda?
Ne, pati spinduliuotė nesukelia skausmo. Kai kurie pacientai gali jausti laikiną diskomfortą dėl odos sudirginimo ar nuovargio, tačiau gydytojai taiko priemones šiems simptomams sušvelninti.
Ar galima dirbti gydymo metu?
Dauguma pacientų gali toliau dirbti, ypač jei jų darbas nėra fiziškai sunkus. Visgi, jei gydymas intensyvus arba jaučiamas didelis nuovargis, verta pasitarti dėl laikino poilsio.
Kokie šalutiniai poveikiai manęs gali laukti?
Dažniausi šalutiniai poveikiai apima nuovargį, odos paraudimą, pykinimą, kartais – plaukų slinkimą švitinamoje vietoje. Šie simptomai paprastai būna laikini ir su laiku praeina.
Ar reikia laikytis specialios mitybos?
Dažniausiai pakanka subalansuotos mitybos. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti vengti labai aštraus ar dirginančio maisto, ypač jei švitinamas virškinimo traktas.
Ar gydymo rezultatas matomas iš karto?
Ne visuomet. Radioterapijos efektas dažnai pasireiškia palaipsniui, todėl galutiniai rezultatai vertinami po kelių savaičių ar mėnesių nuo kurso pabaigos.
Psichologinė pagalba ir socialinė parama
Radioterapijos gydymas neretai būna emociškai sunkus laikotarpis. Pacientai gali jausti nerimą, nuovargį ar net baimę dėl nežinomybės. Labai svarbu nestokoti emocinės paramos. Daugelis onkologijos centrų siūlo psichologinę pagalbą, paramos grupes, konsultacijas su socialiniais darbuotojais. Artimųjų palaikymas taip pat yra būtinas siekiant geresnės savijautos ir sklandesnio gijimo proceso.
