Pavasaris daugeliui asocijuojasi su atgimstančia gamta, šiltesniais orais ir ilgesnėmis dienomis. Tačiau alergiškiems žmonėms šis metų laikas gali tapti tikru išbandymu. Žiedadulkės, dulkių erkės, pelėsiai ir net tam tikri maisto produktai gali sukelti nemalonius simptomus – nuo čiaudulio ir ašarojančių akių iki odos bėrimų ar kvėpavimo sutrikimų. Norint išvengti ilgalaikio diskomforto, svarbu laiku atpažinti alergijos požymius ir imtis tinkamų prevencinių priemonių.
Kas yra alergija ir kodėl ji pasireiškia?
Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas, kurios daugeliui žmonių yra visiškai nekenksmingos. Šios medžiagos vadinamos alergenais. Kai alergiškas žmogus susiduria su alergenu, jo imuninė sistema jį klaidingai atpažįsta kaip pavojingą ir pradeda gintis – organizme išsiskiria histaminas ir kiti cheminiai junginiai, sukeliantys būdingus simptomus.
Dažniausiai pasitaikantys alergenai yra:
- Žiedadulkės (iš medžių, žolių ar piktžolių);
- Dulkių erkės ir jų išskyros;
- Gyvūnų pleiskanos ir kailio dalelės;
- Pelėsiai (ypač drėgnose patalpose);
- Tam tikri maisto produktai (riešutai, pienas, kiaušiniai, soja, žuvis);
- Vaistai ar vabzdžių įkandimai.
Kaip atpažinti alergijos simptomus?
Alergijos simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo alergeno rūšies ir žmogaus organizmo jautrumo. Kai kurie požymiai pasireiškia iš karto, o kiti – po kelių valandų ar net dienų.
Dažniausi simptomai:
- Čiaudulys, nosies užgulimas ar tekėjimas;
- Ašarojančios, niežtinčios akys;
- Sausas kosulys, dusulys ar švokštimas;
- Odos paraudimas, bėrimai, niežėjimas ar patinimas;
- Virškinimo sutrikimai (kai alergenas yra maisto produktas).
Jeigu simptomai kartojasi kasmet tuo pačiu metu – pavyzdžiui, pavasarį – didelė tikimybė, kad tai sezoninė žiedadulkių alergija, dar vadinama šienlige (alerginiu rinitu).
Gydytojų patarimai, kaip suvaldyti alergijas
Medicinos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – neatidėlioti diagnostikos. Alergijas galima suvaldyti, jei žinote, kas jas sukelia ir kaip tinkamai reaguoti.
1. Kreipkitės į alergologą
Diagnozei nustatyti atliekami odos dūrio testai, kraujo tyrimai ar specialūs provokaciniai testai. Gydytojas gali sudaryti individualų veiksmų planą – nuo aplinkos kontrolės iki tinkamų vaistų parinkimo.
2. Ribokite kontaktą su alergenais
Net ir nedidelis sąlytis su alergenu gali sukelti stiprią reakciją. Todėl venkite žydinčių pievų ar parkų piko metu, ypač sausomis ir vėjuotomis dienomis. Namus vėdinkite ankstyvą rytą arba po lietaus, kai oro kokybė geresnė.
3. Naudokite apsaugos priemones
Akių ir nosies gleivinėms apsaugoti rekomenduojama:
- Dėvėti akinius nuo saulės arba specialius apsauginius akinius lauke;
- Naudoti nosies filtrus ar nosies purškalus su fiziologiniu tirpalu;
- Grįžus namo – nusiprausti, išskalauti plaukus ir pasikeisti drabužius.
4. Vaistų vartojimas pagal rekomendacijas
Antihistamininiai vaistai, kortikosteroidiniai purškalai ar kiti preparatai padeda sumažinti simptomus, tačiau juos reikia vartoti tik gydytojo nurodymu. Kai kuriais atvejais pritaikoma imunoterapija – tai ilgalaikis gydymo būdas, padedantis organizmui „priprasti“ prie alergeno ir mažinantis jo poveikį.
5. Sveikas gyvenimo būdas
Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą. Be to, patariama vengti rūkymo ir stiprių kvapų, galinčių dirginti kvėpavimo takus.
Namų aplinkos pritaikymas alergiškiems žmonėms
Tinkamai prižiūrimi namai gali ženkliai sumažinti alergenų koncentraciją. Štai keli būdai, kaip padaryti aplinką draugiškesnę:
- Reguliariai keiskite patalynę ir skalbkite ją aukštoje temperatūroje;
- Naudokite dulkių siurblį su HEPA filtru;
- Venkite kilimų ir storų užuolaidų, kuriose kaupiasi dulkės;
- Stebėkite patalpų drėgmės lygį – idealu 40–50 %;
- Išlaikykite švarą vėdinimo sistemose ir oro kondicionieriuose.
Sezoninių alergijų prevencija artėjant pavasariui
Prieš prasidedant žiedadulkių sezonui verta imtis priemonių iš anksto. Pavyzdžiui, pradėkite vartoti vaistus, kuriuos rekomendavo gydytojas, dar prieš pirmuosius simptomus. Taip pat sekite žiedadulkių prognozes ir koreguokite savo veiklą pagal oro sąlygas. Pavasarį labai naudinga stiprinti organizmą vitaminu C ir omega-3 riebalų rūgštimis, kurios padeda mažinti uždegiminius procesus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada reikėtų atlikti alergijos tyrimus?
Tyrimus geriausia atlikti, kai simptomai lengvesni arba tarp sezonų – rudenį ar žiemą. Taip išvengiama klaidingų rezultatų ir galima tiksliau nustatyti alergenus.
Ar galima išgydyti alergiją visam laikui?
Nors visiškai pašalinti alergijos dažniausiai nepavyksta, tinkamas gydymas gali ženkliai sumažinti simptomus. Imunoterapija kai kuriais atvejais leidžia pasiekti ilgalaikį pagerėjimą.
Ar vaikai dažnai „išauga“ alergijas?
Taip, kai kurios alergijos, ypač maisto, gali laikui bėgant susilpnėti arba visai išnykti. Tačiau kitos, pavyzdžiui, sezoninės žiedadulkių alergijos, dažniausiai išlieka visą gyvenimą.
Kaip atskirti peršalimą nuo alergijos?
Peršalimas dažniausiai trunka 7–10 dienų ir lydimas karščiavimo, o alergijos simptomai gali tęstis savaites be temperatūros. Be to, alergijai būdingas simptomų paūmėjimas tam tikru metu ar aplinkoje.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei pasireiškia stiprus dusulys, patinimas burnos ar gerklės srityje, svaigulys ar kiti rimti simptomai – tai gali būti anafilaksinės reakcijos požymiai. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į medikus ar kviesti greitąją pagalbą. Net ir lengvos alergijos gali pasunkėti, todėl svarbu nelaukti ir pasikonsultuoti su specialistu dėl tinkamos priežiūros bei vaistų.
Rūpestingas požiūris į savo sveikatą ir laiku imtasi prevencijos priemonės padeda mėgautis pavasariu be diskomforto, užtikrinant, kad kūnas išliktų stiprus ir atsparus net alergijų sezono metu.
