Šlapinimasis su krauju, dar vadinamas hematurija, gali kelti nerimą bet kuriam žmogui. Tai yra simptomas, kuris gali rodyti įvairias sveikatos problemas – nuo gana nekenksmingų iki rimtų urologinių ar inkstų sutrikimų. Nors kartais kraujo atsiradimas šlapime būna laikinas ir praeina savaime, dažnai tai signalas, kad reikia išsamesnio medicininio ištyrimo. Suprasti galimas priežastis, rizikos veiksnius ir tinkamą veiksmų planą yra svarbu norint laiku pasirūpinti sveikata.
Ką reiškia kraujas šlapime?
Kraujas šlapime atsiranda tuomet, kai į šlapimo sistemą – inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ar šlaplę – patenka eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). Šlapimas gali įgauti rausvą, raudoną arba rudą atspalvį, priklausomai nuo kraujo kiekio ir jo šaltinio. Kai kuriais atvejais kraujo kiekis toks mažas, kad jį galima nustatyti tik laboratoriniais tyrimais – tai vadinama mikroskopine hematurija. Jei kraujas matomas plika akimi, kalbama apie makroskopinę hematuriją.
Galimos šlapinimosi su krauju priežastys
Šlapinimasis su krauju gali turėti daugybę skirtingų priežasčių. Kai kurios jų yra palyginti nekenksmingos, kitos gali būti rimtos ir reikalauti neatidėliotinos gydytojo konsultacijos.
Dažniausios priežastys:
- Šlapimo takų infekcija (ŠTI) – dažna priežastis, ypač moterims. Infekcija sukelia deginimo pojūtį, dažną norą šlapintis ir gali pasireikšti kraujo pėdsakais šlapime.
- Inkstų ar šlapimo pūslės akmenys – akmenys gali pažeisti šlapimo takų gleivinę, sukeldami kraujavimą, skausmą juosmens srityje ir stiprų diskomfortą.
- Traumos – bet koks sužalojimas inkstų ar šlapimo takų srityje gali sukelti kraujavimą.
- Piktybiniai navikai – šlapimo pūslės, inkstų ar prostatos vėžys taip pat gali pasireikšti hematurija, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- Padidėjęs fizinis krūvis – intensyvus sportavimas kartais sukelia laikinas šlapimo sistemos mikrotraumas, dėl kurių šlapime atsiranda kraujo.
- Vaistai – tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antikoaguliantai ar aspirinas, gali skatinti kraujavimą.
Rečiau pasitaikančios priežastys:
- Inkstų ligos – glomerulonefritas, policistinė inkstų liga ar kiti sutrikimai, pažeidžiantys inkstų audinį.
- Prostatos problemos – prostatos padidėjimas arba uždegimas (prostatitas) gali lemti šlapinimąsi su krauju vyrams.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai – kai organizmas įprastai nesustabdo kraujavimo, hematurija tampa vienu iš simptomų.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Kiekvienas atvejis, kai pastebimas kraujas šlapime, turėtų būti įvertintas mediciniškai. Svarbiausia – nekreipti dėmesio į simptomą gali būti pavojinga, nes tam gali būti rimta priežastis. Reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jeigu:
- Kraujas šlapime pasirodo pakartotinai.
- Jaučiamas stiprus skausmas pilvo ar juosmens srityje.
- Yra karščiavimas, šaltkrėtis arba bendras silpnumas.
- Šlapinimasis dažnas, skausmingas ar lydimas deginimo pojūčio.
- Pastebimas šlapimo kiekio arba spalvos pasikeitimas be aiškios priežasties.
- Yra buvusių šlapimo takų ar inkstų ligų.
Gydytojas įvertins jūsų simptomus, paskirs tyrimus – šlapimo analizę, kraujo tyrimus, ultragarsinį ar kitokio tipo tyrimą. Tai padės nustatyti tikslią priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Kokie tyrimai atliekami nustačius hematuriją?
Tyrimų pobūdis priklauso nuo įtariamos priežasties. Dažniausiai atliekami šie diagnostiniai veiksmai:
- Šlapimo tyrimas – pagrindinis tyrimas, padedantis nustatyti infekcijos, akmenų ar inkstų ligos požymius.
- Kraujo tyrimai – suteikia informacijos apie inkstų funkciją ir galimus sisteminius sutrikimus.
- Ultragarsas arba kompiuterinė tomografija (KT) – vizualiniai tyrimai, padedantys aptikti struktūrinius pokyčius.
- Cistoskopija – procedūra, kurios metu apžiūrima šlapimo pūslės vidinė sienelė specialiu instrumentu.
Gydymo galimybės ir prevencija
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Jei priežastis yra infekcija, skiriami antibiotikai; jei akmenys – taikomas akmenų šalinimas; jei nustatomi piktybiniai pakitimai – reikalingas onkologinis gydymas. Kai kuriais atvejais pakanka gyvenimo būdo korekcijų, pavyzdžiui, didesnio skysčių vartojimo, siekiant išvengti akmenų susidarymo. Prevencija apima ir tinkamą higieną, šlapimo pūslės neištuštinimo vengimą bei reguliarius profilaktinius patikrinimus.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Kodėl šlapime atsiranda tik keli kraujo lašai?
Nedidelis kraujo kiekis šlapime gali būti dėl mažos gleivinės traumos ar lengvos infekcijos. Vis dėlto net ir nedidelis kraujo kiekis neturėtų būti ignoruojamas, ypač jei kartojasi.
Ar hematurija visada rodo rimtą ligą?
Nebūtinai. Kai kuriais atvejais hematurija gali atsirasti dėl fizinio krūvio ar tam tikrų vaistų poveikio. Tačiau visada patartina išsitirti, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.
Ką daryti, jei kraujas šlapime atsirado po mankštos?
Fizinio krūvio sukelta hematurija paprastai praeina per 24–48 valandas. Jei kraujas neišnyksta arba kartojasi po kiekvienos treniruotės, būtina kreiptis į gydytoją dėl ištyrimo.
Ar šlapinimasis su krauju gali būti susijęs su menstruacijomis?
Taip, kai kuriais atvejais šlapime matomas kraujas gali būti iš makšties priemaišų menstruacijų metu. Todėl rekomenduojama atlikti šlapimo tyrimą ne mėnesinių laikotarpiu, kad gautas rezultatas būtų tikslus.
Kaip galima sumažinti šlapimo takų infekcijų riziką?
Rekomenduojama gerti pakankamai vandens, vengti ilgai sulaikyti šlapinimąsi, laikytis higienos taisyklių ir po lytinių santykių pasišlapinti. Tai padeda sumažinti bakterijų patekimą į šlapimo takus.
Gyvenimo būdo įtaka šlapimo sistemos sveikatai
Mityba, fizinis aktyvumas ir kasdieniai įpročiai daro didelę įtaką šlapimo sistemai. Reguliarus vandens vartojimas, subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, bei vengimas perteklinio alkoholio ar druskos kiekio gali padėti išvengti inkstų ir šlapimo takų problemų. Taip pat svarbu nelaikyti šlapimo per ilgai, o pastebėjus bet kokius pakitimus nedelsiant reaguoti.
