Intraveninė terapija po ligos, kelionių ar streso: kada ji gali būti taikoma?

Po sunkesnės ligos net ir paprasta diena kartais atrodo per ilga. Ryte atsikeli, lyg ir išsimiegojęs, tačiau kūnas vis dar prašo poilsio. Po kelionės gali varginti išsekimas, galvos skausmas, sutrikęs miegas, o įtemptas darbo laikotarpis palieka jausmą, kad vidinė baterija visai nebesikrauna.

Tokiais momentais žmonės neretai susidomi, ar intraveninė terapija galėtų padėti greičiau atgauti jėgas. Lašelinės dažnai pristatomos kaip greitas būdas papildyti skysčių, elektrolitų ar tam tikrų medžiagų atsargas. Vis dėlto jos nėra įprastas energinis gėrimas, tik leidžiamas į veną. Kiekviena procedūra turi turėti aiškią priežastį, o jos sudėtis turėtų būti parenkama įvertinus sveikatos būklę.

Po ligos kūnui kartais reikia daugiau nei vien poilsio

Karščiavimas, vėmimas, viduriavimas ir sumažėjęs apetitas gali lemti skysčių bei elektrolitų netekimą. Kai žmogus gali gerti ir skysčius išlaiko, dažniausiai pasirenkama geriamoji rehidratacija. Intraveniniai skysčiai medicinoje skiriami tuomet, kai dehidratacija yra ryškesnė, gerti nepavyksta arba organizmui būtina greičiau atkurti skysčių pusiausvyrą.

Gijimo tempas visiems skirtingas. Vienas po virusinės infekcijos į darbą grįžta per kelias dienas, kitam silpnumas tęsiasi ilgiau. Lašelinė tokioje situacijoje neturėtų būti automatinis pasirinkimas. Nuovargį gali lemti miego stoka, mažakraujystė, geležies ar vitamino B12 stoka, užsitęsęs uždegimas, kraujospūdžio pokyčiai ar kita priežastis.

Todėl atsakingoje klinikoje pokalbis prasideda nuo savijautos ir ligos istorijos. Jei reikia, gydytojas skiria tyrimus. Tik tada sprendžiama, ar intraveninė terapija žmogui pagrįsta ir kokios sudėties lašelinė galėtų būti skiriama.

Po kelionės lašelinės prireikia tikrai ne kiekvienam

Ilgas skrydis, laiko juostų kaita, mažai vandens, nereguliarus maistas ir keli trumpi miego epizodai gali išvarginti. Grįžus norisi greito būdo vėl jaustis savimi, todėl vadinamosios kelionių lašelinės skamba viliojančiai.

Jeigu žmogus yra sveikas, gali valgyti, gerti ir neturi ryškių dehidratacijos požymių, dažniausiai pakanka vandens, įprasto maisto, ramaus judėjimo bei kelių normalaus miego naktų. Intraveninė terapija gali būti svarstoma po kelionės, kai dėl karščio, žarnyno infekcijos, vėmimo ar kitų aplinkybių netekta nemažai skysčių. Sprendimą vis tiek turėtų priimti medicinos specialistas, nes netinkamas skysčių kiekis gali pakenkti. NHS gairėse intraveniniai skysčiai vertinami panašiai kaip vaistai: jų rūšis ir kiekis turi būti parenkami individualiai.

Ar lašelinė gali panaikinti streso sukeltą nuovargį?

Stresas pats savaime nėra vitaminų stoka. Po ilgo įtempto laikotarpio žmogus gali jaustis fiziškai išsekęs, nors laboratoriniai rodikliai išlieka geri. Lašelinė gali trumpam suteikti rūpesčio savimi pojūtį, tačiau ji neišspręs miego stokos, per didelio darbo krūvio ar ilgai ignoruoto nerimo.

Čia verta sąžiningai įvertinti, ko tikimasi iš procedūros. Jei norima vienos valandos, kuri panaikins kelis mėnesius nuovargio, lūkesčiai greičiausiai per aukšti. Jei gydytojas nustato dehidrataciją ar tam tikrų medžiagų stoką, intraveninis jų skyrimas gali turėti medicininį pagrindą.

Glutationo infuzija nėra universali organizmo „detoksikacija“

Klinikų pasiūlymuose neretai minima glutationo infuzija. Glutationas yra organizme natūraliai gaminamas antioksidantas, dalyvaujantis ląstelių apsaugos procesuose. Skamba įtikinamai, tačiau pats faktas, kad medžiaga svarbi organizmui, dar nereiškia, jog jos infuzija sveikam žmogui suteiks daugiau energijos ar pašalins po streso susikaupusius „toksinus“.

Intraveninio glutationo nauda bendram savijautos atkūrimui nėra pakankamai patvirtinta kokybiškais klinikiniais tyrimais. Saugumą lemia dozė, produkto kokybė, žmogaus sveikata ir procedūros atlikimo sąlygos. FDA yra paskelbusi apie nepageidaujamas reakcijas, susijusias su netinkamos kokybės injekciniams preparatams skirtu glutationu.

Gera intraveninė terapija prasideda ne nuo gražiai pavadinto lašelinės meniu. Ji prasideda nuo gydytojo klausimo: kodėl žmogus jaučiasi blogai? Kai priežastis aiški, procedūra gali tapti pagrįsta sveikimo plano dalimi. Kai priežasties niekas nevertina, lašelinė lieka brangiu pažadu, kurio poveikis gali būti trumpesnis nei tikėtasi.